Finansinio raštingumo ugdymo organizacija „Lietuvos Junior Achievement“ vasario 22-23 dienomis organizuoja Lietuvos mokytojams skirtą konferenciją „EFEKT“. Konferencijoje įvairiausių sričių profesionalai dalinsis savo įžvalgomis apie ekonomikos tendencijas, finansinius sprendimus, inovatyvių įrankių pritaikymą pamokose. Viena konferencijos sesija bus skirta įkvėpimui – pranešėjai diskutuos apie kūrybiškumą, talentų paiešką, dėkingumo praktiką, savo kuriamas mokomąsias bendroves pristatys „accelerator_x“ programoje dalyvaujantys moksleiviai. Keli konferencijos pranešėjai dalinasi įžvalgomis apie finansinius sprendimus bei inovatyvius virtualios realybės, dirbtinio intelekto įrankius, kuriuos jau šiandien galima pritaikyti pamokose.

Iš ilgamečio gerovės valdytojo lūpų – kas dažniausiai nulemia neracionalius finansinius sprendimus?

Vienas iš konferencijos pranešėjų – Vilius Oškeliūnas dar mokydamasis mokykloje išbandė „Junior Achievement“ rinkos žaidimą ir susidomėjo ekonomika, finansais bei investicijomis. Šiandien jis yra sertifikuotas gerovės valdytojas ir įmonės „Gerovės valdymas“ vienas iš įkūrėjų. Ši bendrovė teikia individualias turto valdymo paslaugas.

V. Oškeliūnas sako, jog svarbiausia žinutė, kurią norėtų perduoti šiandienos moksleiviams – jog finansai ir investicijos yra labai įdomi sritis, o mokytojams – jog verta skirti dėmesio šiai temai ir paaiškinti mokiniams pagrindinius finansinius principus.

Šiandien „Lietuvos Junior Achievement“ programos alumnas padeda didelį turtą sukaupusiems žmonėms priimti finansinius sprendimus. Ar turtingų žmonių elgesys su pinigais skiriasi?

„Manau, kad šiek tiek išsiskiria – juos vienija nuolatinis noras judėti pirmyn ir jų nesustabdo klaidos“, –  pastebi V. Oškeliūnas.

Sertifikuoto finansų analitiko (CFA) licenciją turinčio pašnekovo nuomone neracionalius finansinius sprendimus dažniausiai nulemia arba emocijos, arba įsitikinimas, kad šioje srityje viską puikiai išmanai.

„Jei gebama į situaciją pažvelgti įvairiais scenarijais, iš šalies, klaidų tikimybė mažėja,“ – sako būsimas „EFEKT“ konferencijos pranešėjas.

Praktiniai patyrimai saugiu būdu – chemijos eksperimentus jau galima atlikti virtualioje realybėje

Mokytojui daug grafikų, skaičių ir sudėtingos informacijos talpinančią finansų temą perteikti įdomiai gali padėti naujausi technologiniai įrankiai. Ką jau šiandien galima naudoti „EFEKT“ konferencijoje patars doc. dr. Eglė Radvilė – Ateities visuomenės instituto vadovė bei Vilniaus universiteto Verslo mokyklos docentė.

„Siekiant paruošti moksleivius ateities iššūkiams, labai svarbu ugdyti adaptacijos, kūrybiškumo, ir technologinio raštingumo įgūdžius – nuo naudojimosi specializuotais įrankiais iki duomenų sampratos ir naudojimo suvokimo, ­– sako E. Radvilė. – Pavyzdžiui, Singapūre matematikos mokymasis dažnai grindžiamas žaidimo principu – tai padeda  mokiniams mokytis skaičiavimo ir logikos. Tuo metu Pietų Korėjoje, dirbtinis intelektas jau naudojamas ne tik mokinių pažangos stebėjimui, bet ir kaip interaktyvus įrankis, pavyzdžiui, kalbos mokymuisi. Mokytojams svarbu pažinti prieinamus metodus ir technologijas, kad galėtų efektyviai juos taikyti.“

E. Radvilės paprašėme pateikti pavyzdžių, kokiu būdu galima mokyti(s) žaidžiant.

„Šiam metodui pritaikyti tinka programėlės, tokios kaip Lietuvoje jau aktyviai naudojama  „Kahoot!“ – greitoms viktorinoms, „Duolingo“ – kalbų   mokymui, „DragonBox“ – matematikai, – kalbėjo pašnekovė.

Tai – daliai girdėtos populiarios programėlės, tačiau egzistuoja ir įrankiai sudėtingesnėms temoms bei mokymosi dalykams.

„Pavyzdžiui, fizikos galima mokyti naudojant virtualią realybę (VR), mokiniai gali eksperimentuoti su fizikos dėsniais virtualioje aplinkoje, pavyzdžiui, modeliuodami gravitacijos poveikį, – sako E. Radvilė. – Biologijai mokyti galima naudoti interaktyvius žaidimus, kuriuose mokiniai tyrinėja ekosistemas ar mokosi apie ląstelių sandarą. Chemijos mokymuisi tinka programėlės, kuriose galima atlikti virtualius chemijos eksperimentus, jungti skirtingus elementus ir stebėti reakcijas. Tokios patirtys padeda mokiniams giliau suprasti mokomąją medžiagą ir įgyti praktinių įgūdžių.“

Dirbtinis intelektas – ar jau leisime jam taisyti mokinių testus?

Šiuo metu nė viena verslo ar rinkodaros konferencija nepraeina be dirbtinio intelekto (AI) temos. E. Radvilė dalinosi įžvalgomis, jog šis įrankis jau įsiveržė ir į švietimo sritį.

„Užsienio praktikoje AI (dirbtinis intelektas) naudojamas mokinių pažangos stebėjimui ir individualių mokymosi planų sudarymui. Pavyzdžiui, JAV ir Kanadoje AI analizuoja mokinių testų rezultatus ir pritaiko mokymo medžiagą individualiems poreikiams. Nereikia manyti, kad AI pakeičia mokymosi procesą, tai tiesiog priemonė, palengvinanti mokymąsi ir suteikianti mokytojams daugiau laiko individualiam darbui,“ – patarė pašnekovė.

Lietuvos mokytojai taip pat gali naudoti dirbtinį intelektą savo pamokose, pavyzdžiui, analizuodami mokinių pažangą, kurdami moksleiviams individualias užduotis, atsižvelgiant į kiekvieno poreikius.

„Mokytojams svarbu prisitaikyti prie šių pokyčių, mokytis naujų technologijų ir suprasti, kaip jas pritaikyti mokymo procese, siekiant užtikrinti, kad mokiniai įgytų reikalingų kompetencijų ateities darbo rinkai. AI  (dirbtinis intelektas) gali automatiškai vertinti testus ir pratybas, tuomet mokytojams lieka daugiau laiko individualiam darbui. Naudojant AI pagrindu sukurtas edukacines programas, mokiniai gali mokytis per žaidimus ir simuliacijas – tai didina jų susidomėjimą ir įsitraukimą,“ – sako konferencijos „EFEKT“ pranešėja.

Dar daugiau vertingų pranešėjų įžvalgų ir patarimų galėsite išgirsti vasario 22-23 dienomis Kaune vyksiančioje, Lietuvos mokytojams skirtoje konferencijoje „EFEKT“. Daugiau informacijos apie renginį galite rasti ČIA.