Švietimo vadovų klubas – tai bendruomenė pažangių mokyklų vadovų, kurie siekia augti kaip švietimo lyderiai, stiprinti savo vadybines kompetencijas ir atrasti naujus įkvėpimo šaltinius. Klubo idėja – kurti pasitikėjimu, bendryste ir atviru dalijimusi grįstą erdvę, kurioje vadovai gali kartu analizuoti iššūkius, gilintis į veiksmingus sprendimus ir semtis patirties iš vieni kitų bei iš verslo ar inovacijų sektorių.

Šią iniciatyvą 2024 m. pradėjome kartu su startuolius vienijančia asociacija „Unicorns Lithuania“. Švietimo vadovų klubus toliau auginame su švietimo pokyčių organizacija „Švietimas #1“. Drauge dirbdami siekiame suburti ir auginti lyderių bendruomenę, kuri būtų atvira mokymuisi, bendradarbiavimui ir pokyčiams švietimo sistemoje.

Švietimo vadovų klubas: mokytis iš lyderių, kurti pokytį mokyklose

Švietimo vadovų klubas vienija lyderius, kurie siekia ne tik išlaikyti mokyklų stabilumą, bet ir formuoti jų ateitį. Veikla įsibėgėjo trijuose klubuose, o temos ir susitikimų turinys atsakingai parenkamas pagal kiekvieno klubo narių poreikius, aktualijas. Tačiau visas kas mėnesį vykstančias diskusijas ir susitikimus vienas esminis dalykas – švietimo vadovai turi galimybę bendrauti, keistis nuomonėmis su ekspertais, geriausių verslo kompanijų profesionalais, savo srities žinovais.

Vytauto Didžiojo gimnazijos vadovas: švietimo lyderystė prasideda nuo drąsos keisti sistemą

Tarptautinis bakalaureatas, dirbtinio intelekto asistentai, bendruomenės sutelktumas, galimybė augti kiekvienam vaikui – tai tik dalis pokyčių, kuriuos įgyvendina Rytis Komičius, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius. Jis tiki, kad mokyklos vadovas gali tapti tikru virsmo architektu, jei tik turi noro, drąsos ir vizijos.

Pernai Vilniaus mokyklų metų vadovu išrinktas R. Komičius, jau šeštoje klasėje žinojo, kokiu keliu eis – pašaukimas į mokyklą lydėjo jį visą laiką.

Kauno „Saulės“ gimnazija – mokykla, kur lygtys nebaisios, o mokiniai grįžta tapę mokytojais

„Vienas tu esi niekas, jei tavimi netiki bendruomenė“, – sako Kauno „Saulės“ gimnazijos direktorė Sonata Drazdavičienė. Ši filosofija tapo pagrindu pokyčiams, dėl kurių šiandien jos gimnazija išsiskiria: mokiniai nebijo matematikos, mokytojai tampa pavyzdžiu kitoms mokykloms, o abiturientai renkasi čia grįžti kaip kolegos, rašoma „Švietimas #1“ pranešime žiniasklaidai.

Ukmergės „Šilo“ progimnazijos direktorius: mokykla – gyvas organizmas, o ne nurodymai iš viršaus

„Pedagogo kelias man, ko gero, buvo užprogramuotas dar vaikystėje – mano mama, tėtis ir teta dirbo mokytojais, tad kitokio gyvenimo kelio net nesvarsčiau“, – sako Ukmergės „Šilo“ progimnazijos direktorius Darius Kaplūnas. Mokykla, kurioje jis pats mokėsi, vėliau tapo jo pirmąja darboviete, o šeimos mokytojų ir vadovų patirtis ilgainiui virto asmenine atsakomybe už visą bendruomenę. Šiandien D. Kaplūno vadovaujama progimnazija išsiskiria nuosekliais pokyčiais – nuo įtraukiojo ugdymo, tapusio mokyklos stiprybe, iki modernių ugdymo erdvių ir vis didesnio dėmesio tvarumui.

Tarp meno, tradicijų ir STEAM: kaip Pasvalio Petro Vileišio gimnazija kuria išskirtinę mokyklos kultūrą

Vadovauti mokyklai, į kurią pats kažkada ėjai tik svajodamas tapti jos mokiniu – išskirtinė patirtis ir privilegija. Taip savo kelią apibūdina Gitana Kruopienė – Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos direktorė, kuri ryžosi užimti vadovo poziciją po daugiau nei trijų dešimtmečių pedagoginio darbo. Nors sprendimas nebuvo lengvas, šiandien ji sako tikinti savo gimnazijos ateitimi ir matanti, kaip regioninė mokykla gali tapti inovatyvi, kūrybiška, atvira ir auganti – jei tik drąsiai laikomasi išsikeltų tikslų ir vertybių.

Panevėžio pradinės mokyklos direktorė: jei nori – ieškai galimybių, jei nenori – priežasčių

„Jei nori – ieškai galimybių, jei nenori – priežasčių“, – taip savo ir komandos darbo filosofiją apibūdina Panevėžio pradinės mokyklos direktorė Kristina Žaltauskienė. Švietime ji dirba jau 23 metus ir sako, kad šis darbas seniai tapo ne profesija, o gyvenimo būdu. Direktorė juokauja, kad nesijaučia „einanti į darbą“ – ji tiesiog gyvena mokykla, kurioje pažįsta kiekvieną vaiką, o namo dažnai grįžta tik vakarais.

Vilniaus Sausio 13-osios progimnazija: mokykla, kur pokyčiai nelieka vien „popieriuje“

Mokykla ir verslas dažnai laikomi dviem skirtingais pasauliais – manoma, kad tai, kas veikia viename, netinka kitame. Tačiau Vilniaus Sausio 13-osios progimnazijos vadovės Nomedos Kasperavičienės patirtis rodo priešingai. Iš privataus sektoriaus ji atsinešė aiškų požiūrį į efektyvumą, o iš švietimo – gebėjimą telkti bendruomenę ir kurti pasitikėjimą. Būtent šis derinys leidžia mokykloje įgyvendinti pokyčius, kurie nelieka dokumentuose, o realiai keičia kasdienį mokytojų ir mokinių darbą.

Tauragės „Aušros“ progimnazijos vadovė: kai leidi mokytojams dirbti, vaikai pasiekia daugiau nei tikisi

„Švietimui šiandien labiausiai reikia pasitikėjimo mokytojais – leisti jiems dirbti, kurti, ieškoti geriausių sprendimų savo mokiniams“, – sako Tauragės „Aušros“ progimnazijos vadovė Snieguolė Bastakienė, švietime dirbanti jau daugiau nei tris dešimtmečius. Pasak jos, per dažnai mokytojai ir vadovai įtraukiami į perteklinį vertinimą, ataskaitų rengimą ar vienadienius projektus, o iš jų atimama tai, kas svarbiausia – laikas būti su vaikais, tad „Aušros“ progimnazijoje jis saugomas kaip didžiausia vertybė.

Alytaus šv. Benedikto gimnazija – mokykla, kur mokytojų netrūksta, o 75 proc. abiturientų džiaugiasi šimtukais

„Pagarba man yra svarbiausias žodis, nuo kurio prasideda bet koks santykis. Tai turi veikti visomis kryptimis – mokytojo mokiniui, mokinio mokytojui, tėvų mokyklai ir mokyklos tėvams“, – sako Alytaus šv. Benedikto gimnazijos direktorė Erika Poškevičienė. Gimnazija išsiskiria įspūdingais mokymosi rezultatais, tvirta bendruomene ir modernia aplinka. Šiemet net trys ketvirtadaliai dvyliktokų gavo bent po vieną šimtuką, mokytojų trūkumas čia nejaučiamas, o pradinukai gali džiaugtis nuosavu baseinu.

Kaip mažo miestelio mokykla gali tapti pavyzdžiu kitiems: Žemaičių Naumiesčio gimnazijos vadovės patirtis

„Prieš penkiolika metų mes žvalgėmės į kitas šalis, o dabar jos žvalgosi į mus“, – sako Šilutės rajono Žemaičių Naumiesčio gimnazijos direktorė Inga Kirkickienė.  Šiemet į mokyklą atvykę kolegos iš Ispanijos, anot jos, stebėjosi moderniomis mokyklos aplinkomis ir kūrybiškais sprendimais, kuriuos čia rado. Direktorė įsitikinusi, kad tokia pažanga įmanoma tik tada, kai visa švietimo bendruomenė susitelkia, palaiko racionalius sprendimus ir nuosekliai laikosi ilgalaikės krypties.

Pakruojo „Atžalyno“ gimnazija išgyvena renesansą: mokiniai, mokytojai ir tėvai veikia kaip viena komanda

Per kelerius metus Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijoje įkurtos naujos laboratorijos, atnaujintos erdvės, o mokinių įgyvendinami projektai pelno prizines vietas nacionaliniuose konkursuose. Tačiau direktorės Astos Valuntienės manymu, svarbiausias pokytis pastebimas pačioje bendruomenėje. Gimnazijoje vis labiau stiprėja iniciatyvumas, atsakomybė už bendrą rezultatą, bendruomeniškumas – mokiniai, mokytojai ir tėvai veikia kaip viena komanda.

Ukmergės progimnazijos direktorė: mokykloms reikia ne prisitaikančių, o kuriančių žmonių

„Iš viso žmogaus gyvenimo – vidutiniškai apie 26 tūkst. dienų – net 6 tūkst. jis praleidžia ugdymo įstaigose. Tai beveik ketvirtadalis viso gyvenimo ir mes, švietimo žmonės, esame atsakingi už šį ketvirtadalį“, – sako Ukmergės Pašilės progimnazijos direktorė Dovilė Janulienė. Anot jos, būtent ši atsakomybė ją kasdien motyvuoja kurti tokią mokyklą, kurioje tas gyvenimo laikotarpis būtų saugus, prasmingas ir šviesus.

Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazijos direktorė: mokykla turi ruošti pokyčiams, ne profesijoms

Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazijoje nesistengiama nuspėti, kokių profesijų darbo rinkai reikės po 10 ar 20 metų. Mokyklos direktorė Lina Stancelienė sako, kad svarbiau – išugdyti jauną žmogų, kuris gebėtų mokytis, prisitaikyti ir konkuruoti bet kokiame kontekste. Todėl progimnazijoje kryptingai plėtojami inžinerinis ugdymas bei robotika, o artimiausiu metu planuojama įdarbinti dirbtinį intelektą taip, kad jis padėtų mokytojams taupyti laiką ruošiantis darbams.

Obelių gimnazijos direktorė: tikslas – ir regiono vaikams užtikrinti kokybiškiausią švietimą

Miesteliuose mokyklos dažnai yra labiau matomos, jos tampa svarbia bendruomenės dalimi, todėl ir menkiausi sprendimai turi būti labai pamatuoti. Nors prieš 7 metus Rokiškio rajono Obelių gimnazijai buvo prognozuojamas mokinių mažėjimas ir neišvengiami struktūriniai pokyčiai, šiandien ji veikia kaip vientisa ugdymo sistema – nuo ankstyvojo iki vidurinio ugdymo. Gimnazijos direktorė Neringa Ragelienė pabrėžia: regionuose svarbiausia ne skuboti sprendimai, o kryptingas darbas kuriant mokyklą, kurioje vaikai nori likti.

Valdorfas, pagalbos tinklai ir matematika – kaip viena
mokykla tapo viso rajono pokyčių iniciatore

Nuo pirmosios Astos Zavadskienės dėstytos matematikos pamokos prabėgo trys
dešimtmečiai, tačiau jos užsidegimas švietimu vis dar auga. Šiandien jos „lygtys“
sudėtingesnės: kaip paversti mokyklą gyvu dvasios kūriniu, o ne tik darbo vieta? Nuo 2006
m. vadovaudama Kelmės „Aukuro“ pagrindinei mokyklai A. Zavadskienė ir jos komanda tapo
viso rajono pokyčių iniciatoriais. Vadovės pavyzdys įrodo – tikra lyderystė prasideda nuo
drąsos kurti sprendimus patiems.

Labūnavos mokyklos sėkmės receptas: meilė savo kraštui, dėmesys gamtai ir 3 P taisyklė

„Mano darbas – tai mano gyvenimas“, – sako Rita Karnilavičienė, daugiau nei keturis
dešimtmečius dirbanti švietime ir visus juos praleidusi vienoje – Kėdainių rajono Labūnavos
pagrindinėje – mokykloje. Nuo matematikos mokytojos iki direktorės ji augo kartu su
gamtos apsuptyje veikiančia mokykla, pasirinkusia remtis tuo, kas yra šalia: gamtine
aplinka, netradicinėmis ugdymo erdvėmis ir pačios bendruomenės inicijuotais projektais.

Vilniaus Gabijos progimnazijos vadovo patirtis: kaip nuo pamatų sukurti naują mokyklą

Retai pasitaiko, kad mokyklos vadovo darbas prasidėtų nuo tuščio lapo. Tačiau būtent taip
nutiko Vilniaus Gabijos progimnazijos direktoriui Andriui Kniškai, priėmusiam iššūkį kurti
visiškai naują mokyklą. Situaciją komplikavo ir tai, kad vos atvėrus duris, progimnazijai teko
persiorientuoti į veikimą Covid-19 pandemijos sąlygomis. Direktorius pasakoja, kaip
komandinio darbo dėka pavyko įveikti šiuos bei kitus išbandymus ir kartu sukurti savitą,
aiškų identitetą turinčią mokyklą.

Didžiausios Lietuvos mokyklos vadovas: švietimas negali būti tik šimtukų medžioklė

Didžiausioje Lietuvos mokykloje – Kauno technologijos universiteto (KTU) inžinerijos licėjuje – akademiniai rezultatai nėra tikslas savaime. Mokyklos vadovas Dainius Žvirdauskas pabrėžia, kad svarbesni yra platesni tikslai – mokinių ambicijos, kryptingas augimas ir pažanga, neapsiribojanti vien egzaminų rezultatais. Anot jo, visai Lietuvos švietimo sistemai taip pat turėtų labiau rūpėti ne šimtukai, o tai, kad nė vienas vaikas neliktų už borto.

Marijampolės „Šaltinio“ progimnazija: nuo individualios vaiko pažangos sistemos iki pirmosios mieste verslumo klasės

„Kai eini pokyčio keliu, klausimų yra daugiau nei atsakymų. Tu nežinai, kas tavęs laukia, koks galutinis rezultatas – tu esi kelyje“, – sako Asta Kulbokienė, Marijampolės „Šaltinio“ progimnazijos direktorė. Anot jos, švietimui šiandien reikia žmonių, kurie gebėtų dirbti nuolat kintančiame pasaulyje – sudominti mokinius, ieškoti naujų sprendimų ir nebijoti kurti kitokios, nei buvo įprasta, mokyklos.

Utenos švietimo centro direktorė: mano ambicija – pamatyti mokytojo įdėtą darbą

„Jeigu norime ir įtraukties, ir aukštų akademinių rezultatų, turime kalbėti apie investicijas. Švietimas yra brangus“, – sako Utenos švietimo centro direktorė Vitalija Bujanauskienė. Beveik du dešimtmečius ji aktyviai dirba su viso rajono švietimu – nuo mokytojų kvalifikacijos iki STEAM laboratorijų steigimo. Ji yra įsitikinusi, kad svarbiausias švietimo klausimas šiandien yra ne akademiniai rodikliai, o susitarimas, ką būtent laikome kokybe.

J. Lazdauskienė: Kodėl vertiname ne mokytojų talentą, o sistemoje išbūtą laiką?

Lietuvos švietimo sistemoje vis dar veikia paradoksas, kuris kainuoja mums brangiausiai – mes patys stabdome geriausius mokytojus.

Šiaulių progimnazijos vadovas: kodėl reikia „kietų“ mokytojų ir kodėl blogi vaikai neegzistuoja

„Nėra blogų vaikų ar apskritai blogų žmonių – dažniausiai yra nelaimingi žmonės“, – sako Šiaulių „Sandoros“ progimnazijos direktorius Kęstutis Šaltis. Jo vadovaujamoje mokykloje daug kas prasideda būtent nuo siekio pirmiausia pamatyti žmogų ir įvertinti jo stiprybes. Kartu tai mokykla, kuri kasdien dirba beveik be popierinių dokumentų ir nuolat ieško būdų, kaip technologijas panaudoti tam, kad daugiau laiko liktų žmonėms.

Mokytojo karjera šiandien: kas veikia pasaulyje ir kas stringa Lietuvoje

Lietuvoje mokytojo karjera vis dar itin priklauso nuo to, kiek metų jis dirba, ir nepakankamai nuo to, kaip gerai jis dirba. Tuo metu daugelis stipriausių švietimo sistemų jau seniai pasuko kitu keliu – jos kuria lankstesnes, mažiau biurokratiškas sistemas, kuriose svarbiausia yra mokymo kokybė. Ką tai reiškia mokytojams ir jų mokiniams?

Kauno Jono Jablonskio gimnazijos direktorė: ar valstybė žino, kokio abituriento reikia Lietuvai?

„Kokio abituriento reikia Lietuvai? Sau aš esu atsakiusi, bet ar atsakė į šį klausimą valstybė?“ – klausia Danguolė Miškinienė, Kauno Jono Jablonskio gimnazijos direktorė. Jos vadovaujamoje gimnazijoje šalia Tarptautinio bakalaureato programų stiprinamas ir duomenų rinkimas bei analizė, o mokiniai skatinami dar mokykloje suprasti, kuria kryptimi norėtų eiti toliau.

SIGMA KLUBAS

GAMA KLUBAS

ALFA KLUBAS