Sprendimas rinktis švietimo kelią, pasak A. Kniškos, nebuvo nei visiškai atsitiktinis, nei iš anksto
suplanuotas. Vaikystėje šeimoje jis matė stiprų pedagoginį pavyzdį – dėdė dirbo mokyklos
direktoriumi, teta buvo lietuvių kalbos mokytoja. Vis dėlto pirmasis studijų pasirinkimas buvo
vertimo studijos, o pritrūkus vos vieno balo jis pasirinko anglų kalbos pedagogiką. Pedagoginę
karjerą A. Kniška pradėjo Vilniaus Gabijos gimnazijoje, kur dirbo nuo 1999 metų.

„Mokytojo darbo pradžia susiklostė sėkmingai, o 2007 metais sulaukiau pasiūlymo tapti
direktoriaus pavaduotoju ugdymui. Tuo metu keitėsi mokyklos vadovybė ir pasiūlymas pasirodė
labai viliojantis, todėl jį priėmiau ir iki 2020 metų dirbau mokykloje, kuria Vilnius gali pagrįstai
didžiuotis – Vilniaus Gabijos gimnazijoje“, – sako jis.

2019 m. iš gimnazijos direktorės A. Kniška sulaukė labai netikėto, bet įdomaus pasiūlymo –
prisidėti prie naujos mokyklos – Vilniaus Gabijos progimnazijos – kūrimo.

„Šis pasiūlymas tapo naujo mano karjeros etapo pradžia: teko dalyvauti naujos mokyklos
projektavimo procese, prižiūrėti darbus, planuoti veiklas ir kurti būsimos mokyklos viziją. Tai buvo
labai intensyvus, bet nepaprastai prasmingas ir įdomus laikotarpis. Esu dėkingas Vilniaus miesto
savivaldybei už man parodytą didžiulį pasitikėjimą, o savo tuometinei direktorei bei kolegoms – už
palaikymą ir pagalbą“, – pasakoja A. Kniška.

Vilniaus Gabijos progimnazijai jis vadovauja nuo 2020 metų rugpjūčio. Deja, oficialaus darbo
startas sutapo su Covid-19 pandemija, todėl progimnazijai tik pradėjus darbą teko išgyventi ir
neplanuotus pokyčius.

„Vienas didžiausių jų buvo karantinas, kai reikėjo iš esmės performuoti visą ugdymo procesą
praktiškai dar mokyklai nespėjus įsibėgėti. Be to, teko įgyvendinti įtraukųjį ugdymą, 2022 m. diegti
naujas ugdymo programas, spręsti mokytojų stygiaus problemą bei valdyti dėl didelio mokinių
skaičiaus atsiradusią mokyklos apkrovą“, – sako A. Kniška.

Pasak jo, šiuos išbandymus pavyko įveikti ne individualiais sprendimais, o komandinio darbo
dėka. Būtent aiškus pasidalijimas atsakomybėmis, tarpusavio pasitikėjimas ir bendras susitarimas
dėl krypties leido mokyklai ne tik išgyventi sudėtingą pradžią, bet ir nuosekliai augti.

Mokykla – erdvė atskleisti savo stiprybes

Kalbėdamas apie vadovavimą, A. Kniška nuosekliai grįžta prie santykio ir pasitikėjimo temos.
Pasak jo, būtent žmonių noras veikti, augti ir kurti prasmingus rezultatus yra didžiausias
motyvatorius kasdieniame darbe.

„Didžiausias mano vadovavimo iššūkis ir siekis yra tarpusavio pasitikėjimo stiprinimas
bendruomenėje. Būtent pasitikėjimas leidžia kelti ambicingus tikslus ir siekti rezultatų, kurie kitu
atveju galėtų pasirodyti neįmanomi“, – pabrėžia progimnazijos direktorius.

Stiprūs tiek menuose, tiek gamtos moksluose

Toks A. Kniškos požiūris atsispindi ir kuriant pačią mokyklą. Vadovaudamas progimnazijai jis
siekia tokios emocinės ir fizinės aplinkos, kurioje kiekvienas galėtų atskleisti savo stipriąsias
puses.

„Didžiuojamės tuo, kad nebūdami meninės pakraipos mokykla turime muzikos, šokio, teatro
klases, nuolat organizuojame kintančias mokinių darbų parodas. Mokiniai pasiekia reikšmingų
laimėjimų meninėse, sportinėse bei dalykinėse olimpiadose ir konkursuose miesto, šalies bei
tarptautiniu lygmeniu. Ypač didžiuojamės gamtos mokslų moduliu, kuris vykdomas jau trečius
metus, o mokinių pasiekimai matomi net tarptautinėse olimpiadose“, – sako A. Kniška.

Šios krypties sėkmę jis tiesiogiai sieja su stipria, patyrusia ir aukštos kvalifikacijos mokytojų
komanda. Pasak direktoriaus, būtent ji leidžia suderinti aukštą ugdymo kokybę su pozityviu,
saugiu ir įtraukiančiu mokyklos mikroklimatu – tuo pagrindu, nuo kurio ir prasideda bet kokia
ilgalaikė mokyklos sėkmė.

Daug dėmesio mokinių pažangos stebėsenai

Direktorius dalijasi, kad mokinių pažanga Vilniaus Gabijos progimnazijoje nuosekliai sekama visus
mokslo metus.

„Rugsėjo mėnesį atliekame diagnostiką, kuri leidžia įvertinti esamą mokymosi situaciją, o pavasarį
matome einamųjų metų pasiekimus. Vertinimas grindžiamas ne vien rezultatais – daug dėmesio
skiriame grįžtamajam ryšiui, mokinių įsivertinimui, individualių pagalbos priemonių planavimui ir
glaudžiam bendradarbiavimui su tėvais“, – aiškina progimnazijos vadovas.

Ko šiandien labiausiai reikia Lietuvos švietimui

Žvelgdamas į visą Lietuvos švietimo sistemą, A. Kniška akcentuoja du dalykus: tai, ko labiausiai
trūksta, ir tai, kas jau veikia. Jo teigimu, esminė sąlyga pažangai – realus pasitikėjimas mokytojais.

„Turime tikėti, kad mokytojai turi reikiamų žinių, gebėjimų ir nuostatų, leidžiančių kiekvienam
mokiniui pasiekti maksimaliai gerų rezultatų pagal jo galimybes. Ne mažiau svarbus ir sistemos
aprūpinimas – žmogiškieji resursai, įtraukiajam ugdymui tinkamos erdvės bei kokybiškas ugdymo
turinys. Dėl labai trumpų vadovėlių rengimo terminų ne visada pasiekiama maksimali kokybė“, –
pastebi progimnazijos direktorius.

Vis dėlto, A. Kniškos teigimu, nors ne visi švietimo sistemos pokyčiai yra sėkmingi ar pakankamai
pasverti, viena didžiausių Lietuvos švietimo stiprybių yra stabilumas.

„Net ir ne itin sėkmingi sprendimai neturi staigaus ir destruktyvaus poveikio visai sistemai. Kitas
itin svarbus aspektas – žmonės ir jų kūrybiškumas. Per daugybę reformų mokyklos išmoko
prisitaikyti, rasti sprendimus ir užtikrinti ugdymo proceso tęstinumą. Būtent šios savybės leidžia
Lietuvos švietimui išgyventi pokyčius ir judėti pirmyn“, – apibendrina jis.

Kodėl verta rinktis švietimą

A. Kniškos teigimu, švietimo sistemos stabilumas ir atsparumas neatsiranda savaime – jie kuriami
per nuolatinį žmonių profesinį augimą. Todėl svarbi tampa ir vadovų galimybė mokytis, keistis
patirtimis bei ieškoti platesnio žvilgsnio į savo darbą, išeinant už kasdienės mokyklos rutinos ribų.
Organizacijų „Švietimas #1“ ir „Lietuvos Junior Achievement“ inicijuotą Švietimo vadovų klubą A.
Kniška įvardija kaip būtent tokią erdvę.

„Švietimo vadovų klubas man tapo vieta, kurioje galiu semtis šviežio požiūrio, dalintis patirtimi su
kolegomis ir mokytis iš įvairių sričių profesionalų. Pirmieji įspūdžiai labai geri – suburta stipri,
kryptinga bendruomenė, turinti bendrą tikslą prisidėti prie to, kad Lietuvos švietimas būtų vienas
geriausių Europoje“, – sako progimnazijos direktorius.

Kitiems žmonėms, svarstantiems apie karjerą švietime, A. Kniška vengia idealizuoti šią sritį, tačiau
linki nebijoti.

„Švietimas visada siūlo iššūkių, tačiau tiems, kurie ieško prasmės, savirealizacijos ir nori kurti
pokytį, tai tampa ne tik profesija, bet ir pašaukimu. Dažniausiai ši sritis nustebina, bet niekada
nepalieka abejingais – ir būtent tame slypi jos tikroji vertė“, – apibendrina A. Kniška.

„Švietimas #1 rengtas tekstas