„Man mokykla visada rūpėjo ne tik kaip darbo vieta, bet kaip gyvas organizmas, kaip dvasios kūrinys.
Rūpėjo, kaip ji veikia, kas lemia jos sėkmę, nuo ko priklauso mokinių pasiekimai ir jų gerovė. Šie
klausimai lydėjo mane nuo pat pirmųjų darbo metų ir palaipsniui formavo norą gilintis į platesnius
procesus, kurie daro įtaką visos mokyklos kultūrai ir rezultatams“, – sako A. Zavadskienė.

Kildama karjeros laiptais A. Zavadskienė vis labiau pradėjo domėtis, kaip veikia visa švietimo sistema,
kaip mokyklos kuriamos, stiprinamos ir palaikomos kitose Europos valstybėse. Ji suprato, kad nori ne
tik vykdyti sprendimus, bet ir juos kurti. Tad sprendimas 2006 m. pradėti vadovauti Kelmės „Aukuro“
pagrindinei mokyklai buvo natūralus karjeros žingsnis.

Vadovavimo filosofija – žmogus, dialogas ir atsakomybė

A. Zavadskienė tiki, kad stipri mokykla pirmiausia prasideda nuo saugios ir palaikančios aplinkos – tik
tada galima kalbėti apie kokybišką ugdymą, inovacijas ar ambicingus pokyčius.

„Man svarbu, kad mokykla būtų atvira inovacijoms, projektams ir šiuolaikinėms technologijoms, bet
pirmiausia ji turi būti orientuota į vaiko gerovę ir prasmingą mokymąsi. Vadovavimą suprantu kaip
tarnystę bendram tikslui kurti savitą mokyklą, kuri ugdo visapusišką asmenybę, yra moderni, bet
nepraradusi žmogiškojo veido, kuri yra atvira inovacijoms, bet tvirtai besiremianti vertybėmis“, – sako
A. Zavadskienė.

Paklausta apie mokyklos vadovo vaidmenį, ji pabrėžia pasitikėjimo ir nuoseklumo svarbą, be kurių
neįmanoma ilgalaikė pažanga.

„Svarbiausia mokyklos vadovo savybė – gebėjimas kurti pasitikėjimu grįstus santykius ir telkti
bendruomenę bendram tikslui. Vadovas turi būti vertybiškai nuoseklus, drąsus prisiimti atsakomybę ir
kartu pasitikėti savo komanda. Tik tada mokykla gali augti kaip visuma, o ne kaip atskirų iniciatyvų
rinkinys“, – teigia direktorė.

Ne tik mokyklą, bet ir Kelmės rajoną pakeitę projektai

Per beveik du dešimtmečius Kelmės „Aukuro“ mokykla, pasak direktorės, tapo vieta, kur sprendimai
neapsiriboja vienos bendruomenės ribomis. Dalis iniciatyvų buvo nukreiptos į viso rajono švietimo
stiprinimą, o pati mokykla ėmė veikti kaip pokyčių iniciatorė, o ne pasyvi sistemos dalis.

„Labiausiai džiaugiuosi mokytojų komandomis, kurios gebėjo kartu priimti iššūkius, mokytis vienos iš
kitų ir kryptingai diegti inovacijas mokykloje. Kartu su kolegomis ir partneriais pavyko įgyvendinti
iniciatyvas, kurios turėjo poveikį ne tik mūsų mokyklai, bet ir visam Kelmės rajonui“, – sako A.
Zavadskienė.

Viena reikšmingiausių tokių iniciatyvų – lokalus švietimo pagalbos tinklas, kuriuo pagerintas ugdymo
prieinamumas ir sustiprinta pagalba specialiųjų poreikių mokiniams bendrojo ugdymo mokyklose.
Vėliau „Aukuro“ mokykloje buvo įgyvendintas Valdorfo programos modelis, leidęs praktiškai išbandyti
mažiau tradicinius ugdymo būdus ir paskatinęs platesnes diskusijas apie mokyklos vaidmenį bei
mokymosi prasmę.

Kiti vadovės pokyčiai taip pat orientuoti ne tik į „Aukuro“ mokyklos, bet ir į viso rajono poreikius. Tarp
jų – aštuntų klasių mokinių matematikos pasiekimų gerinimo bei visos dienos mokyklos paslaugų
prieinamumo didinimo projektai.

Mokyklos ateities kryptys

Kalbėdama apie mokyklos ateitį, A. Zavadskienė pabrėžia, kad planuojami pokyčiai nėra atsitiktiniai, jie
kyla iš noro kurti aiškų mokyklos identitetą.

„Siekiame kurti mokyklą, kurios tapatybę sudaro nuoseklios gamtosauginės ir sveikatą stiprinančios
programos. Šios kryptys stiprina vaikų fizinę, emocinę ir socialinę gerovę, formuoja atsakingą santykį
su aplinka ir padeda ugdyti tvarius gyvenimo būdo įpročius“, – sako direktorė.

Svarbi krypties dalis – visos mokyklos susitarimai ir procesai, apibendrinami Visos mokyklos (angl.
Whole School) modeliu.

„Stiprinsime ugdymo, pagalbos mokiniui ir bendradarbiavimo procesus, nuolatinio mokytojų veiklos
reflektavimo sistema užtikrins profesinį tobulėjimą, individualios mokinio pažangos stebėsena leis laiku
teikti tikslinę pagalbą, o mokytojų kompetencijų stiprinimas dirbtinio intelekto taikyme padės pagrindus
personalizuotam ir įtraukiam ugdymui“, – dalijasi vadovė.

Iššūkiai, kurie primena, kas iš tiesų yra svarbu

Vis dėlto, pasak A. Zavadskienės, mokyklos gyvenimas susideda ne vien iš pasiekimų ir sėkmingų
projektų. Jame neišvengiamai atsiranda ir iššūkių, kartais – labai skaudžių.

„Vienas sunkiausių išbandymų mano karjeroje buvo skaudi netektis, kai nelaimingo atsitikimo metu
praradome mokinį. Tai sukrėtė visą bendruomenę ir privertė iš naujo suvokti, kokia trapi yra gyvybė ir
kokia didelė atsakomybė tenka mokyklai emocinės paramos srityje. Šį iššūkį įveikėme telkdami
bendruomenę, stiprindami tarpusavio palaikymą, skirdami daugiau dėmesio mokinių saugai, emocinei
gerovei ir prevencijai“, – prisimena direktorė.

Dar vienas iššūkis – Kelmės rajono demografinė situacija. Mažėjantis mokinių skaičius reikalauja
sudėtingų organizacinių sprendimų ir mokyklos patrauklumo stiprinimo.

„Tai verčia ieškoti kūrybiškų išeičių, plėtoti projektines veiklas, telkti partnerystes ir kurti mokyklą,
kurioje kiekvienas vaikas jaustųsi matomas ir svarbus“, – sako A. Zavadskienė.

Kaip dar vieną nuolatinį išbandymą ji įvardija didelę biurokratinę naštą, kuri nutolina mokyklos vadovą
nuo ugdomojo vadovavimo ir tiesioginio darbo su žmonėmis. Todėl, pasak direktorės, būtina ieškoti
būdų, kaip procesus supaprastinti, deleguoti atsakomybes ir pasitelkti skaitmeninius sprendimus, kad
dėmesys liktų ten, kur jis svarbiausias – vaikams, mokytojams ir ugdymo kokybei.

Visos Lietuvos švietimas šiandien

A. Zavadskienė įsitikinusi, kad esminių pokyčių Lietuvos švietime neįmanoma pasiekti be aiškaus
vertybinio susitarimo.

„Lietuvos švietimui reikalinga aiški ilgalaikė vizija, orientuota į vaiko gerovę, prasmę ir mokytojo
pasitikėjimą bei jo vaidmens stiprinimą. Be motyvuoto, gerbiamo ir nuolat tobulėjančio mokytojo
neįmanoma jokia pažangi švietimo sistema. Tačiau svarbu ir nuosekliai stiprinti jo profesionalumą, tad
investicijos į mokytojų rengimą, palaikymą, lyderystę ir profesinę laisvę yra investicijos į visos
valstybės ateitį“, – teigia direktorė.

Kartu A. Zavadskienė mato daug pozityvių pokyčių, kurie rodo, kad Lietuvos švietimas jau juda gera
kryptimi.

„Pastaraisiais metais matau vis daugiau dėmesio mokinio gerovei, įtraukiajam ugdymui ir socialiniams-
emociniams gebėjimams, o ne vien akademiniams rezultatams. Pozityvus pokytis ir didėjantis mokyklų atvirumas projektinei veiklai, tarptautiniam bendradarbiavimui bei inovatyviems ugdymo metodams.
Mokyklos tampa drąsesnės ieškoti savo veido, išbandyti naujus modelius, dalintis gerąja patirtimi ir
mokytis vienos iš kitų“, – sako ji.

Būtent bendradarbiavimą ir skirtingų patirčių jungimą A. Zavadskienė įvardija kaip vieną svarbiausių
šiuolaikinio švietimo stiprybių. Todėl sprendimas prisijungti prie organizacijų „Švietimas #1“ ir
„Lietuvos Junior Achievement“ inicijuoto Švietimo vadovų klubo, jos teigimu, buvo natūralus.

„Ypač vertinu tai, kad Švietimo vadovų klubas jungia švietimo ir verslo, startuolių pasaulius. Tai leidžia
mokytis iš kitų sektorių patirties, pritaikyti inovatyvius sprendimus ir stiprinti švietimo lyderystę naujais
metodais. Tai įdomi, ne taip dažnai sutinkama iniciatyva Lietuvoje, kai verslas iš esmės pradėjo
domėtis, gilintis į Lietuvos švietimo sistemą ir iškėlė labai ambicingus tikslus. Labai džiaugiuosi
galėdama prisijungti ir dirbti kartu“, – sako direktorė.

Prasmė ir lėtas poveikis

Tiems, kurie svarsto apie karjerą švietimo srityje, A. Zavadskienė pirmiausia linki drąsos rinktis šį
prasmingą kelią.

„Švietimas nėra lengva sritis, tačiau tai viena iš tų profesijų, kurioje kasdien matai savo darbo prasmę
ir poveikį žmonių gyvenimams. Jei jaučiate, kad jums svarbūs vaikai, bendruomenė ir noras prisidėti
prie ateities kūrimo – tai labai stiprus pagrindas šiam pasirinkimui. Linkėčiau niekada neprarasti
tikėjimo tuo, ką darote. Net jei pokyčiai kartais atrodo lėti, kiekvienas mokytojas ir kiekvienas vadovas
kasdien daro įtaką vaikų gyvenimams“, – reziumuoja direktorė.

„Švietimas #1 rengtas tekstas