Balandžio 14-ąją Lietuvoje jau ketvirtus metus bus minima Nacionalinė finansinio raštingumo diena, Lietuvos banko iniciatyva, kviečianti visuomenę atsakingiau pažvelgti į pinigų valdymą ir finansinius sprendimus. Ši diena primena, kad finansinis raštingumas šiandien yra ne privalumas, o būtinybė.

Kaip pabrėžia Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro vadovė dr. Viktorija Dičpinigaitienė: „Finansinis raštingumas prasideda ne nuo skaičių, o nuo santykio su pinigais. Kai išmokstame juos valdyti sąmoningai, keičiasi mūsų įpročiai – pinigai ima tarnauti mums, o ne mes jiems. Tuomet gyvenime atsiranda daugiau stabilumo ir daugiau laisvės rinktis, kaip gyventi.“

Radviliškio Lizdeikos gimnazijos patirtis rodo, kad šie žodžiai gali virsti realiais darbais. Čia finansinis raštingumas jau seniai peržengė tradicinės pamokos ribas, mokiniai ne tik mokosi, bet ir patys analizuoja, tyrinėja bei dalijasi savo įžvalgomis su kitais.

Nuo žinių iki supratimo

Mokinių Laisvūnės Paskočimaitės ir Saulės Paliukaitės pristatymas konferencijoje atskleidžia svarbią įžvalgą: visuomenėje vis dar gajus mitas, kad finansinė sėkmė priklauso nuo vienos idėjos. Tačiau analizuodamos žinomų asmenybių pavyzdžius, tokias kaip Bill Gates, Mark Zuckerberg ar Oprah Winfrey, gimnazistės padarė aiškią išvadą – visus juos vienija gebėjimas priimti atsakingus finansinius sprendimus.

Ši įžvalga tampa atspirties tašku gilesniam finansinio raštingumo suvokimui. Mokinės neapsiribojo apibrėžimu, bet analizavo, kaip finansiniai sprendimai lemia ilgalaikę sėkmę.

Tyrimas kaip mokymosi pagrindas

Vienas svarbiausių šio ugdymo bruožų – mokinių atliekama analizė. Gimnazistės nagrinėjo finansinio raštingumo situaciją Lietuvoje ir pastebėjo reikšmingą tendenciją: per aštuonis metus finansinio raštingumo indeksas, LB duomenimis, sumažėjo nuo 62 % iki 56 %. Tai paskatino ne tik konstatuoti faktą, bet ir kelti klausimus bei ieškoti priežasčių.

Šaltinių analizė apėmė ir Baltijos šalių palyginimą, nustatyta, kad Estija išsiskiria aukštesniais rodikliais, o Lietuva ir Latvija išlieka panašiame lygyje. Tokie tyrimai ugdo kritinį mąstymą ir gebėjimą vertinti platesnį kontekstą.

Nuo analizės iki gebėjimo paaiškinti kitiems

Svarbiausias šio ugdymo išskirtinumas yra gebėjimas perteikti žinias. Mokinės ne tik analizavo informaciją, bet ir ją struktūravo bei pristatė tarptautinėje konferencijoje.

Jų pranešime aiškiai išskirti pagrindiniai finansinio raštingumo elementai:

• finansinių tikslų kėlimas,
• biudžeto planavimas,
• taupymas,
• investavimas,
• atsakingas skolinimasis.

Tokiu būdu teorinės žinios virto aiškia sistema, kurią gali suprasti ir kiti, tai jau aukštesnio lygio kompetencija.

Patirtinis mokymasis: verslo kūrimas

Finansinio raštingumo ugdymas Lizdeikos gimnazijoje grindžiamas praktika. Įgyvendinant Lietuvos Junior Achievement programą „accelerator_x“, mokiniai kuria mokomąsias bendroves ir priima realius finansinius sprendimus.

Gimnazijos ekonomikos ir verslumo mokytoja Danutė Bitytė komentuoja, jog per kelerius metus gimnazijoje veikė daugiau nei dvidešimt tokių bendrovių, kuriose mokiniai sprendė tvarumo, aplinkosaugos ir socialinio poveikio problemas. Tai leidžia finansinį raštingumą patirti realiame kontekste.

Konferencijos – augimo erdvė

Svarbi šio proceso dalis yra mokinių dalyvavimas konferencijose. Jose jie pristato savo tyrimus, diskutuoja ir mokosi vieni iš kitų.

Šiaulių valstybinėje kolegijoje vykusioje konferencijoje „Moksleivių projektiniai matematikos, informacinių technologijų, ekonomikos ir inžineriniai darbai“ gimnazistės Saulė ir Laisvūnė pristatė pranešimą „Milijonieriai: kodėl būti finansiškai raštingam apsimoka“. Šis darbas tapo puikiu pavyzdžiu, kaip mokymasis perauga į gebėjimą analizuoti ir komunikuoti.

Sistemingas požiūris į ugdymą

Kaip pabrėžia mokytoja Danutė Bitytė, finansinio raštingumo ugdymas, pritaikius LJA programas,  gimnazijoje yra nuoseklus ir integruotas. Ekonomika, verslumas ir finansinis raštingumas čia sudaro vientisą sistemą, kurioje mokiniai:

• analizuoja duomenis,
• kuria verslus,
• daro išvadas,
• pristato rezultatus.

Tai ugdo ne tik žinias, bet ir atsakomybę, kritinį mąstymą bei gebėjimą veikti.

Kviečia veikti: nuo žinių prie įpročių

Lizdeikos gimnazijos mokinių patirtis puikiai atspindi, kokia kryptimi turėtų judėti finansinio raštingumo ugdymas: nuo teorijos prie supratimo, nuo supratimo prie veikimo.

Minint Nacionalinę finansinio raštingumo dieną, šiemet visi kviečiami šį žingsnį žengti dar plačiau. Kartu su Europa galima prisijungti prie iniciatyvos „EuroSteps – žingsniai tvirto finansinio charakterio link“, kurią organizuoja Europos Centrinis Bankas ir Eurosistemos nacionaliniai centriniai bankai.

Tai simbolinis, bet labai prasmingas kvietimas: kaip ir Lizdeikos gimnazijos mokinės, kiekvienas galime pradėti nuo mažų žingsnių: domėtis, analizuoti, priimti atsakingus sprendimus ir kurti tvirtą finansinį pagrindą savo ateičiai.