Mokytojas pasirengęs, mokiniai turi idėjų, ko dar reikia, kad mokomųjų mokinių bendrovių (MMB) programa sėkmingai įsitvirtintų mokykloje? Bendros krypties ir komandos, kuri padėtų verslumo ugdymą susieti su mokyklos kasdienybe: ugdymo planu, skirtingų dalykų pamokomis, mokinių patirtimis ir visos bendruomenės lūkesčiais.

Būtent todėl į „Lietuvos Junior Achievement“ (LJA) susitikimą rinkosi naujai programoje startuojančių mokyklų komandos: vadovai, pavaduotojai ugdymui ir ekonomikos bei verslumo mokytojai. Kartu jie ieškojo atsakymų, kokią mokyklą nori kurti ir kaip praktinis verslumo ugdymas gali padėti šią viziją įgyvendinti.

Nuo šalies potencialo iki mokinio galimybių

Kodėl verslumą svarbu ugdyti jau mokykloje? Platesnį kontekstą susitikime pristatė Inovacijų agentūros Verslo produktyvumo departamento vadovas Justinas Didika, aptaręs Lietuvos potencialą, ekonomikos augimo galimybes ir valstybės investavimo prioritetus.

Šis kontekstas padeda matyti ryšį tarp šiandienos ugdymo ir ateities ekonomikos. Gebėjimas pastebėti galimybes, kurti sprendimus, bendradarbiauti ir imtis atsakomybės auga per patirtį. Mokykla gali suteikti erdvę šiuos gebėjimus išbandyti, mokytis iš klaidų ir geriau pažinti savo stiprybes.

Prasminga, kad „Lietuvos Junior Achievement“ įgyvendinamos mokomųjų mokinių bendrovių programos plėtrą inicijuoja ir finansuoja VšĮ „Inovacijų agentūra“ bei Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Programa, kuri kuria vertę visai bendruomenei

LJA direktorė Andželika Rusteikienė pristatė progresinį ekonominio, finansinio raštingumo, antreprenerystės ir ugdymo karjerai modelį. Jo pagrindas – nuoseklus mokinio kelias, kuriame žinios ir praktinės patirtys siejamos su amžiumi bei tuo, ką mokinys jau išbandė ir išmoko.

Tokiame ugdyme mokinys tyrinėja, kuria, priima sprendimus ir prisiima atsakomybę. Kurdamas mokomąją mokinių bendrovę jis gali praktiškai pritaikyti dalykines žinias, atrasti savo interesus ir geriau suprasti, kam mokosi.

Pristatydama programų vertę A. Rusteikienė apžvelgė visos bendruomenės galimybes. Mokiniams tai gyvenimo įgūdžiai, savęs pažinimas ir didesnis įsitraukimas. Mokytojams – kūrybinė laisvė, metodinis palaikymas ir profesinis augimas. Tėvams – galimybė matyti vaiko pažangą ir aktyviau dalyvauti mokyklos gyvenime. Pačiai mokyklai – nuosekli ugdymo sistema, stipresnė bendruomenė ir ryšiai su verslo pasauliu.

Šiam pokyčiui reikia tęstinumo. Pristatyta įgyvendinimo kryptis veda nuo programos išbandymo ir metodikos įvaldymo prie dalykų mokytojų komandos telkimo, o vėliau prie platesnio partnerių įsitraukimo ir integracijos su kitomis mokyklos veiklomis.

Viena mokinių idėja gali sujungti skirtingus dalykus

Kaip tokį modelį paversti kasdienybe, diskusijoje aptarė Kauno „Saulės“ gimnazijos direktorė Sonata Drazdavičienė, Kauno Veršvų gimnazijos pavaduotoja ugdymui Renata Lincevičienė ir Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno ekonomikos bei verslumo mokytoja Vaida Valiuvienė. Jų patirtis padėjo pažvelgti į programos įgyvendinimą iš trijų tarpusavyje susijusių perspektyvų: mokyklos krypties, ugdymo organizavimo ir darbo su mokiniais.

Vadovas telkia bendruomenę ir padeda susitarti dėl pokyčio prasmės. Pavaduotojas ugdymui padeda numatyti programos vietą ugdymo plane, suderinti veiklas ir mokytojų bendradarbiavimą. Verslumo mokytojas lydi mokinių komandas, o kartu su dalykų mokytojais atveria galimybes žinias pritaikyti praktiškai.

Pavyzdžiui, kuriant produktą gali prireikti gamtos mokslų tyrimo, technologinio sprendimo, matematinių skaičiavimų, dizaino ir gebėjimo aiškiai pristatyti idėją. Taip MMB kūrimas gali sujungti STEAM ir kitų dalykų mokymąsi. Iš anksto suderinus tikslus, užduotis ir vertinimą, tas pats mokinių darbas gali padėti siekti kelių dalykų ugdymo tikslų, išvengiant besidubliuojančių užduočių.

Todėl mokytojo parengimas yra svarbus pradžios žingsnis. Kad programa įsitvirtintų, reikia ir dalykų mokytojų įsitraukimo, bendruomenės palaikymo bei bendro veiksmų plano: ką norime pasiekti, kaip pasidalysime atsakomybėmis ir iš ko matysime pažangą.

Po susitikimo aiškesnė kryptis mokykloms

Seminaro dalyvių grįžtamasis ryšys parodė, kad bendras komandų darbas padėjo susidėlioti sisteminį vaizdą ir numatyti tolesnius žingsnius.

„Tikrai buvo naudinga, išgryninome probleminius klausimus. Numatėme mokyklos ateities gaires finansinio raštingumo plėtroje“, – rašoma viename po susitikimo gautų atsiliepimų.

Būtent su tokia kryptimi komandos grįžta į savo mokyklas: aptarti vizijos su kolegomis, ieškoti dalykų sąsajų ir susitarti dėl pirmųjų veiksmų. Kai vadovas, pavaduotojas ugdymui ir mokytojas veikia kartu, atsiranda pagrindas nuosekliam pokyčiui, kurio galimybes gali atrasti visa mokyklos bendruomenė.