Ar finansinio raštingumo ir verslumo pamoka pradinukams yra dar viena tema mokyklos tvarkaraštyje? O gal priešingai – erdvė, kurioje vaikai mokosi gyvenimui reikalingų dalykų per patirtį, kūrybą ir bendradarbiavimą?

Kauno Veršvų gimnazija jau ne vienerius metus finansinio raštingumo ir verslumo ugdymą įgyvendina kaip atskirą pamoką. Pasak ekonomikos ir verslumo mokytojos Dianos Šaliūnienės, būtent tokia forma leidžia pasiekti didžiausią poveikį tiek mokiniams, tiek patiems mokytojams.

„Ne viską galima kokybiškai integruoti“

Jūsų mokykloje pradinukai turi atskirą verslumo ir finansinio raštingumo pamoką. Kodėl tai prasmingiau nei temas integruoti į kitus dalykus?

Per du dešimtmečius Lietuvos švietimo sistema labai sustiprėjo, mokyklos turi daugiau galimybių, daugiau priemonių, daugiau pasirinkimų. Tačiau kartu susiduriame ir su kita realybe: ugdymo programos tampa vis sudėtingesnės, o mokytojų laikas ribotas. Visuomeninio ugdymo, matematikos ar kitų dalykų programos jau turi aiškią struktūrą, temas ir tikslus. Todėl tikėtis, kad verslumo ir finansinio raštingumo temos bus kokybiškai integruotos visur, dažnai nėra realu.

„Kai viską bandome sutalpinti į jau pilną programą, kyla rizika temas tik paliesti, o ne iš tiesų išmokyti. Mokiniams reikia laiko diskutuoti, tyrinėti, klysti, bandyti. Atskiroje pamokoje tokios galimybės atsiranda“, – sako mokytoja.

Jos teigimu, atskira pamoka suteikia pedagogui svarbiausią dalyką – galimybę sąmoningai valdyti mokymosi procesą, pasirinkti tempą, metodus ir ugdymo tikslus.

Pamoka, kurioje kiekvienas gali atrasti savo stiprybę

Kalbant apie verslumo pamokas dažnai minimas vienas pastebėjimas: jose atsiskleidžia vaikai, kurie tradicinėse pamokose lieka mažiau matomi. Kodėl taip nutinka?

„Verslumo pamoka yra kitokia. Joje siekiu sukurti savitą nuotaiką ir mikroklimatą, kuriame vaikai gali drąsiai reikšti savo mintis, kurti, bendradarbiauti. Dirbame porose, grupėse, piešiame, rašome, diskutuojame, kartais lipdome ar kuriame prototipus“, – pasakoja D. Šaliūnienė.

Pasak jos, tokiose veiklose akademiniai pažymiai ar greitis nebėra pagrindinis sėkmės matas.

„Mane labai maloniai nustebina mokiniai, kurie susiduria su akademiniais ar emocinės raiškos sunkumais. Verslumo pamokoje jie dažnai tampa lyderiais, globėjais, kūrėjais ar inovatoriais. Tai viena gražiausių šio dalyko pusių.“

Nuo metodinės medžiagos „pagal knygą“ iki kūrybinės laisvės

Viena dažniausiai mokytojų įvardijamų baimių, ar pavyks dirbti su dalyku, kuris reikalauja daugiau kūrybiškumo ir lankstumo. Diana prisimena, kad pradžioje ir pati jautėsi panašiai.

„Kai pradėjau dirbti su programa, metodinė medžiaga man buvo tarsi Biblija. Bijojau nuo jos nukrypti ir stengiausi viską taikyti pažodžiui.“ Tačiau ilgainiui požiūris pasikeitė. „Dabar metodinė medžiaga man yra labai vertingas kelrodis. Ji visada yra ant mano darbo stalo, tačiau kartu leidžiu sau improvizuoti, integruoti karjeros ugdymo temas, papildyti pamokas kūrybiškumą lavinančiomis veiklomis.“

Pasak mokytojos, būtent čia slypi viena didžiausių verslumo ugdymo stiprybių. „Verslumo pamokose mokytojas tampa programos kūrėju, o ne vien jos vykdytoju. Tai suteikia profesinę laisvę ir labai motyvuoja.“

Ką vaikai išsineša iš tokių pamokų?

Pažvelgus į mokinio dienotvarkę, verslumo pamoka atrodo kaip dar viena disciplina tarp matematikos, lietuvių kalbos ar fizinio ugdymo. Tačiau jos pobūdis – kitoks. „Mokiniai šiandien patiria didelę kognityvinę apkrovą. Todėl verslumo pamokoje jie gali mokytis kitaip, kūrybiškai, aktyviai, per patirtį“, – sako mokytoja.

Mokslo metų pabaigoje ji paprašė mokinių parašyti refleksijas apie tai, ką išsineša iš kurso. Atsakymai buvo iškalbingi. „Vaikai dažniausiai rašė, kad išmoko bendradarbiauti, dirbti grupėse ne tik su savo draugais, bet ir su įvairiais klasės mokiniais. Jie geriau suprato, kaip išklausyti kitą žmogų, kaip susitarti ir pasiekti bendrą tikslą.“ Šios kompetencijos yra vienos svarbiausių ir finansinio raštingumo, ir antreprenerystės ugdymo pagrindų.

Paprasti metodai, kuriuos verta išbandyti

D. Šaliūnienė yra lankiusis įvairių Europos šalių mokyklose ir stebėjusi jų ugdymo praktikas. Pasak jos, didžiausi atradimai dažnai būna labai paprasti. „Svarbiausias dalykas ugdyme yra pozityvus santykis tarp mokytojo ir mokinio. Tai galioja visur, nepriklausomai nuo šalies ar dalyko.“

Iš Švedijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Rumunijos mokyklų ji parsivežė metodų, skirtų ryšiui kurti, dėmesio koncentracijai stiprinti ir tvariam mokymuisi. Vienas paprasčiausių pavyzdžių – sąmoninga pauzė. „Kartais užtenka vienos ar dviejų minučių tylos. Tiesiog sustoti, nurimti ir persikrauti. Tokių akimirkų reikia ir vaikams, ir suaugusiesiems.“

„Žaisti, kurti, svajoti“

Paklausta, ką pasakytų pradinių klasių mokytojams, svarstantiems pradėti dirbti su „Lietuvos Junior Achievement” finansinio raštingumo ir verslumo programomis, mokytoja šypsosi. „Žaisti, kurti, svajoti!“ Ir iškart priduria: „Nemeluosiu, laukia ir intelektualinės, ir kūrybinės kančios. Tačiau kai pamatysite, kaip paaugo vaikai, kai išgirsite jų refleksijas apie tai, ką išmoko ir kas juos palietė, suprasite, kad buvo verta.“

Būtent todėl finansinio raštingumo ir verslumo pamoka daugeliui mokyklų tampa ne dar viena ugdymo tema, o erdve, kurioje vaikai mokosi pažinti save, kitus ir realų pasaulį. O mokytojai atranda tai, ko dažnai pritrūksta griežtai apibrėžtose programose – kūrybinę laisvę kurti prasmingas mokymosi patirtis.

Ambicija – pasiekti kiekvieną Lietuvos pradinuką

„Lietuvos Junior Achievement” siekia ambicingo tikslo – sudaryti galimybę kiekvienam Lietuvos pradinukui ugdyti finansinio raštingumo ir verslumo kompetencijas per kokybiškas, praktika grįstas programas. Organizacija nuosekliai rengia pradinių klasių mokytojus, aprūpina juos metodine medžiaga ir telkia bendruomenę, kuri padeda vaikams pažinti pinigų pasaulį, mokytis priimti sprendimus, bendradarbiauti ir kurti.

Kartu su „Devbridge Foundation” žengiamas dar vienas svarbus žingsnis: siekiama, kad mokyklose atsirastų atskira, reguliari finansinio raštingumo ir verslumo pamoka pradinėse klasėse. Tokia pamoka suteikia mokytojui laiko ir laisvės nuosekliai ugdyti vaikų kompetencijas, o mokiniams – galimybę mokytis per praktines patirtis, diskusijas, kūrybines užduotis ir realaus gyvenimo situacijas.

Kodėl tai veikia, savo patirtimi šiame pokalbyje atskleidė ir mokytoja Diana Šaliūnienė. Jos teigimu, būtent dedikuota pamoka leidžia ne „prabėgti“ temas, o skirti laiko refleksijai, bendradarbiavimui, problemų sprendimui ir kiekvieno vaiko stiprybių atskleidimui. Tokiose pamokose ugdomos kompetencijos, kurios svarbios ne tik mokykloje, bet ir visam gyvenimui.