2020-ųjų pavasarį ugdymo įstaigos ir aukštosios mokyklos išgyveno didžiausią pokytį per visą savo gyvavimo istoriją – mokymo procesą reikėjo žaibiškai perkelti į virtualias erdves. Tačiau sudėtinga situacija visuomet reiškia ir galimybes – Lietuvoje sustiprėjo iki tol egzistavę bei užgimė nauji edukacinių technologijų sprendimai, EdTech sektoriaus  startuoliai. Tuo metu tarptautinė verslumo ugdymo organizacija „Lietuvos Junior Achievement“ į internetinę erdvę perkėlė tradicines moksleivių inovacijų stovyklas ir pasiekė neįtikėtinų rezultatų – šiemet dalyvių skaičių pavyko padidinti daugiau nei dešimt kartų.

Technologijos leidžia pasiekti daugiau moksleivių su tokiu pat kokybišku turiniu

„Lietuvos Junior Acievement“ turi jau tradicinėmis tapusias verslumo ir inovacijų stovyklas („Bootcamp“) vyresnių klasių moksleiviams, kurios yra metinės mokinių bendrovių programos startas. Jų metu moksleiviai pasirenka realų iššūkį ir per vieną dieną sugalvoja idėjų, kokia verslo idėja padėtų jį išspręsti – dienos pabaigoje savo idėją reikia kuo įtaigiau pristatyti stovyklos komisijai.
Organizacijos vadovė Andželika Rusteikienė prisimena, jog iki šiol komanda pajėgdavo „gyvai“ įgyvendinti stovyklas tik 200 moksleivių Lietuvoje.  Užklupus pandeminei situacijai „Lietuvos Junior Achievement“ naudojo technologinius sprendimus, kurie leido išlaikant aukštą turinio kokybę pasiekti didesnį kiekį mokinių. Organizacija sukūrė visą išskirtinę edukacinę erdvę  moksleiviams, kur jie galėjo matyti savo bei mentorių animuotus personažus, virtualius staliukus su ant jų padėtais užduočių dokumentais, vaikščioti per virtualius kambarius ir lauko erdvę, o priartėję prie norimo personažo, girdėti jį kalbant bei pamatyti ekrane. Stovyklos pertraukų metų mokiniai galėjo net prisėsti prie virtualaus fontano ir pasiklausyti vandens čiurlenimo.

Keturios stovyklos pritraukė daugiau nei 2500 moksleivių, taigi, 12 kartų daugiau, nei vykusios gyvai – pasak organizacijos vadovės, smagu, kad pavyko sukurti EdTech inovaciją finansinio raštingumo ir verslumo ugdymo srityje, po tokio spartaus augimo komandoje jaučiama „startuolio“ dvasia.

„Jau trečius metus palaipsniui įvedame hibridinio mokymo technologijas į ugdymo procesą. Norėdami tęsti verslumo stovyklas ir ugdymą turėjome prisitaikyti prie šiuolaikinių realijų ir pagrindinis klausimas, kurį sprendėme – kaip pasitelkiant inovacijas ir technologijas pasiekti to paties ir dar geresnio rezultato? Šiandien, žvelgdama į pastarųjų metų patirtį galiu pasakyti tik tiek, kad technologijos suteikia didžiulę galimybę. Jos leidžia pasiekti daugiau mokinių, tačiau suteikti jiems tokios pačios kokybės patirtį, su individualia mentoryste ir mokytojų dalyvavimu šalia,“ – sakė A. Rusteikienė.

Mokytojas – klasėje, mentorius – ekrane

Visa organizacijos komanda stebėjosi, jog per inovacijų stovyklas vaikai išlikdavo prisijungę visą dieną, nors įprastai įvairius nuotolinius kursus baigia tik 15-20 proc. pradėjusių. Inovacijų stovyklų organizatoriai pastebėjo, jog moksleiviai puikiai jaučiasi dirbdami nuotoliniu arba hibridiniu būdu, skiria laiko asmeniškai įsigilinti į užduotis. Be to dalyviai visuomet gali pasiekti mokytoją ar mentorių, kurie yra prisijungę arba net klasėje ir pasiruošę padėti.

„Nemaža dalis komandų turėjo ir mokytoją klasėje, su kuriuo bendravo gyvai, arba buvo kartu vienoje patalpoje su savo komandos nariais. Tokiu būdu įgyvendinome hibridinį renginio formatą, kur mokytojai turėjo galimybę konsultuoti mokinius individualiai, komandomis“ – sakė A. Rusteikienė.

Moksleiviams buvo pasiūlyti įvairūs šiandienines aktualijas atitinkantys iššūkiai, pavyzdžiui, kaip padėti nerimo kamuojamiems žmonėms pandemijos metu? Kokį daiktą, kurį dauguma turime namuose, galima panaudoti antrą kartą, o ne išmesti? Šiandieniniai jaunieji verslininkai nori savo paslauga ar produktu kurti pokytį bei matyti savo veiklos prasmę. Pasak A. Rusteikienės,šiandien moksleiviams steigiamės atnešti galimybes mastyti globaliai, nebijoti išdrįsti spręsti problemas, kurias sprendžia galingiausi pasaulio startuoliai, vyriausybės ir korporacijos.

Komandos turi galimybę toliau plėtoti savo produktus ir kurti savo pirmąją jaunąją bendrovę „accelerator_x“ programoje.

Potencialiausių startuolių sąraše – šeši, gimę Lietuvoje

Pandemijos įkarštyje Lietuvoje susikūrė ir organizacija „Ed Tech Lietuva“. Jos vadovas bei LRT laidos „Ateities kodas“ vedėjas Šarūnas Dignaitis sako, kad nors „kraustymasis“ į virtualią erdvę buvo šokas švietimo sistemai, mokytojų skaitmeninis raštingumas dėl pandemijos gerokai išaugo.

„O jei kalbėtume apie EdTech startuolius – nėra tokių, kuriems pandemija nebūtų padėjusi augti. Pavyzdžiui, startuolis „Memby“ („Digiklasė“) tikriausiai nebūtų pritraukęs tiek moksleivių, jei ne pandeminis laikotarpis. Įdomu tai, kad pandemijai banguojant, EdTech inovacijų populiarumas vis tiek išlieka. Kaip, pavyzdžiui, kito startuolio, „BitDegree“ siūlomi nuotolinio mokymo kursai. Dar paminėčiau „Teachers Lead Tech“ – iniciatyva, kuri leidžia pradinių klasių mokytojams kurti įdomų pamokų turinį, pasitelkiant technologijas,“ – sako Šarūnas Dignaitis.

Visi pašnekovo paminėti startuoliai šiemet pateko tarp 50-ies daugiausia potencialo turinčių Baltijos ir Šiaurės šalių EdTech startuolių. Praėjusiais metais sąraše puikavosi trys lietuvių sukurti startuoliai, šiemet – jau šeši. Be paminėtų į jį papuolė ir skaitmeninį turinį pamokoms siūlantis „Eduka“, „Turing college“ (ugdo duomenų mokslininkus ir progamuotojus). Pašnekovas taip pat džiaugėsi, jog organizacija „Lietuvos Junior Achievement“ sėkmingai perkėlė savo verslumo stovyklas į internernetinę erdvę ir gali toliau ugdyti moksleivių verslumą bei finansinį raštingumą saugiu būdu.

„Galiu tik pasveikinti ir palinkėti sėkmės toliau augant, ieškant įvairių modernių sprendimų bei prisitaikymo prie situacijos galimybių. Ši organizacija – parodė pavyzdį visai EdTech bendruomenei, kaip galim greitai prisitaikyti pasikeitus sąlygoms,“ – sakė Š. Dignaitis.

„Sulindimas į kompiuterius“ vis tik skatina įsitraukimą

Pasak „EdTech Lithuania“ vadovo, metas ne tik džiaugtis, tačiau ir pasvarstyti, kokiu būdu valstybė gali prisidėti prie būtent šio sektoriaus skatinimo.
Tačiau kodėl reikia skatinti skaitmeninius įgūdžius ir kišti nosis „į kompiuterį“, jei moksleiviai jau sugrįžo į klases?

„Toliau skaitmenizuoti švietimą naudinga, nes šiandien ugdome jaunuolius, kuriems teks naviguoti per nuolat besikeičiantį pasaulį. Todėl ugdymas turi atitikti šią realybę. Turime jau pakankamai įrodymų, kad skaitmenizuotas turinys pagerina moksleivių įsitraukimą. Čia geriausias pavyzdys būtų taip pat lietuvių sukurtas „Edukraftas“ (arba „Trys kubai“) – kai mokomoji medžiaga pateikiama naviguojant po visų laikų populiariausio pasaulyje žaidimų „Minecraft“ erdvę. Taigi net ir grįžus į klases hibridiniu būdu pateikiamas turinys moksleiviams – tik į naudą,“ – įsitikinęs Š. Dignaitis.

Jis kvietė ir mokytojus išdrįsti aktyviau patyrinėti EdTech galimybes, nebijoti mokytis ir klysti (jei tai leidžiama moksleiviams – galima ir moktojams) bei visuomet drąsiai kreiptis į EdTech bendruomenę patarimo.