Antrepreneris, antreprenerystė – vis daugiau mūsų kasdienybėje skambantis žodis. Žodis, pripažįstame, ne iš lengvųjų, kuris skirtingose kultūrose jau turi savo reikšmę: veiksmą, gebėjimą imtis iniciatyvos, įsipareigoti, imtis rizikingų verslo sumanymų, socialinę ir ekonominę atsakomybę.

 

Antreprenerystė, mūsuose dažnai įvardijama kaip verslumas, verslininkiškumas, daug metų buvo asocijuojama tik su verslu, nes šioje veikloje visada reikėjo lankstumo, inciatyvumo, gebėjimo kūrybingai veikti, drąsiai rizikuoti, klysti. Tačiau šiandien šis žodis įgauna daug platesnę – kompetencijos reikšmę. Lietuva rodo atvirumą ir progresą bei kartu su globaliu pasauliu koja kojon kuria  XXI amžių. Amžių, kuriame vienintelis pastovus dalykas yra… nepastovumas. Kaip ir žodis antreprenerystė, nepastovumas yra labai nepatogus – šiuolaikinis jaunimas per visus savo karjeros metus pakeis vidutiniškai apie 20 darbo pozicijų, kai kuriems, tobulėjant technologijoms ir spartėjant automatizacijai, tai reikš ir ne kartą keičiamą profesiją. Tad antreprenerio mąstysena nebėra tik verslininkų prerogatyva. Darbo vietos ir profesinės karjeros keitimas, nesvarbu, ar iš arimo į programavimą, ar iš apskaitos į robotiką, o gal iš biofizikos į pedagogiką, reikalauja gebėjimo greitai adaptuotis, prisiimti atsakomybę, kūrybingai mąstyti, rizikuoti ir pasitikėti savo galia veikti. Reikalauja antreprenerystės kompetencijos.

 

Antrepreneriška mąstysena skatina kultūrinį visuomenės pokytį, naują požiūrį, kai iš taisyklių, nurodinėjimų, nuostatų ir baimės žengiame į inovacijas, atvirumą, pozityvumą ir drąsą kurti. Iš strategijų “ant popieriaus” į veiklumą, iš konkurencijos žengiame į bendradarbiavimą, iš noro viską padaryti vienam į gebėjimą dirbti komandoje. Ir tai nutinka visose gyvenimo srityse – nuo verslo iki pedagogikos, nuo meno iki inžinerijos. P. Drakeris (angl. Peter Drucker) yra pasakęs, kad “kultūra valgo strategiją pusryčiams” (angl. culture eats strategy for breakfast). Mes taip dažnai stengiamės kurti strategijas visuomenės pokyčiams, kai iš tiesų turėtume ugdyti inovatyvią ir antreprenerišką kultūrą, požiūrį, kuris iš esmės keičia žmonių gyvenimus. Turime antreprenerystės kompetencijos ugdymą atnešti į mokyklas, kiekvienam Lietuvos mokiniui.

 

Jau šiandien stebiu istorinius pokyčius mokyklose, kuomet jaunimas per pamokas gali kurti Junior Achievement mokomąsias mokinių bendroves ir per praktinę patirtį ugdo savo antreprenerišką mąstyseną –  imasi lyderystės, geba vertinti idėjas, motyvuoti kitus, pastebėti galimybes, priimti sprendimus. Mokslas sako, kad antreprenerystę sudaro bent 17 kompetencijų. Nemaža puokštė, bet dar svarbiau, jos negalime išmokti vien tik iš knygų, ją reikia “išgyventi”. Antreprenerystė ugdoma tik per praktiką, tik per patirtį ir tik bendruomenėje, komandoje.

 

Kai žodis savaime atveria horizontus mąstyti plačiau, skatina veikti, suprantame, kad vyksta esminis pokytis mūsų sąmonėje, visuomenėje. Patinka mums tai ar ne – dirbame ir gyvename antreprenerystės amžiuje. Tad šiandien kviečiu visas Lietuvos mokyklas šokti į ateities traukinį ir kartu ugdyti antreprenerystės kompetenciją.  Pamirškime apie baimę klysti ir imkimės iniciatyvos kurti ateičiai – kurti Lietuvai.

 

Andželika Rusteikienė yra jaunimo antreprenerystės ir finansinio raštingumo ugdymo organizacijos „Lietuvos Junior Achievement“ direktorė, socialinių ir verslo iniciatyvų iniciatorė, pirmoji jauna Lietuvė 2015 m. pakviesta į Pasaulio ekonomikos forumą.