Pokalbis su ekonomikos ir verslumo mokytoja: „Nuo idėjos iki kliento - čia prasideda tikras mokymasis“

Regioninėse eXpo visas dėmesys mokinių MMB komandoms, jų idėjų ir prototipų pristatymui. Komisijos atidžiai ir reikliai vertina, kokių rezultatų pasiekė jaunieji antrepreneriai nuosekliame verslumo ugdymo procese. Pokalbiu su ekonomikos ir verslumo mokytoja Rita Tėvainiene norime priminti, kad už kiekvienos komandos stovi darbui atsidavęs mokytojas. Nuoširdus ačiū visiems mokytojams, kurių išradingumas, žinios, kantrybė ir tikėjimas mokiniais augina naujas „Lietuvos Junior Achievement” jaunimo kartas.

Rita, į mokyklą atėjote iš verslo. Kuo ši patirtis keičia jūsų požiūrį į ugdymą?

Aš į pamokas atsinešiau labai paprastą suvokimą, kad realiame gyvenime niekas nevyksta „tik teoriškai“. Versle nuolat vertini galimybes, priimi sprendimus, klysti, taisai, dirbi su žmonėmis.

Todėl kai pradėjau dirbti su mokomosiomis mokinių bendrovėmis (MMB), labai aiškiai supratau, tai nėra tik projektas. Tai ugdymas, būdas mokiniams patirti, kaip iš tikrųjų veikia pasaulis.

Kaip tai atrodo praktikoje, dirbant su MMB komandomis?

Mes einame visą kelią nuo idėjos iki realaus kliento. Ir tas kelias niekada nebūna tiesus.

Pavyzdžiui, viena pirmųjų idėjų buvo liofilizuoti alijošių. Atrodė logiška, nes sveika, naudinga. Mokiniai eksperimentavo, gamino, bet tada atsirado klausimai: ar turime žaliavą? ar yra paklausa? ar tai gali tapti verslu? Atsakymas buvo „ne“. Projektas liko kaip pamoka – gera idėja dar nėra geras sprendimas.

Tada gimė liofilizuotų šaltibarščių idėja. Lietuviška, netikėta, turinti identitetą. Bet už jos dešimtys bandymų, keliasdešimt važiavimų į gamybą, nuolatinis tobulinimas. Čia mokiniai pirmą kartą susiduria su tuo, ką reiškia nuoseklus darbas.

Kada prasideda tikrasis mokymasis?

Tada, kai produktas išeina į rinką. Mes siekiame, kad MMB ne tik sukurtų, bet ir parduotų. Mokiniai dirba su realiais klientais: nuo savivaldybės iki verslo organizacijų, siūlo produktus kaip verslo dovanas. Ir tada atsiranda atsakomybė, terminai, kokybė, kliento lūkestis. Tai jau nebe „mokyklinis darbas“.

Jūs minite, kad mokiniai dažnai yra „trumpų distancijų bėgikai“. Kaip tai keičiasi?

Vystant pilną verslo ciklą – nuo idėjos iki pardavimo – jie pradeda suprasti, kad rezultatai ateina ne iš karto. Taip iš „sprinto“ pereinama į „maratoną“.

Neatsitiktinai turime ir labai simboliškus mentorius. Šiemet su mokiniais dirba triatlonininkė Alina Ranceva, o pernai viena iš komandų turėjo mentorių „geležinį žmogų“ Vidmantą Urboną. Jo iniciatyva „Vanduo – tai gyvybė“ tiesiogiai susišaukė su mokinių kurtu vandens stotelių žemėlapiu, skatinančiu atsisakyti plastiko ir rinktis tvaresnius sprendimus.

Tokie pavyzdžiai labai aiškiai parodo, kad ištvermė, nuoseklumas ir vertybinis pagrindas svarbūs ne tik sporte, bet ir versle.

O kaip atrodo MMB komandos vidus?

Labai tikras. Ateina momentas, kai reikia ne tik kurti, bet ir dirbti: gaminti, komunikuoti, parduoti. Tada išryškėja visi komandiniai klausimai. Kas prisiima atsakomybę? Kas vengia? Kaip sprendžiame konfliktus?

Kartais komandos pačios kelia sudėtingus klausimus apie narių įsitraukimą. Tai nėra lengva, bet tai yra viena vertingiausių patirčių mokytis kalbėtis ir priimti sprendimus.

Jūsų Panevėžio „Minties” inžinerijos gimnazijos gimnazijoje susiformavo ir savotiška „verslo bendruomenė“. Kaip tai atrodo?

Taip, šiandien turime tris MMB, kurios jau veikia kaip maža verslo ekosistema.

Jos bendrauja tarpusavyje, dalinasi patirtimi, stebi viena kitą. Ir labai svarbu, atsiranda noras priklausyti. Mokiniai mato, kad čia vyksta įdomūs dalykai, kuriamos realios iniciatyvos, ir natūraliai kyla mintis: „aš irgi noriu būti to dalimi“. Tai keičia ir pačią mokyklos kultūrą.

Gal galite pasidalinti konkrečiu pavyzdžiu?

Vienas gražiausių momentų buvo prieš Kalėdas.

MMB komandos nusprendė pačios pasirūpinti dovanomis mokytojams ir gimnazijos darbuotojams. Iš savo MMB uždirbtų lėšų nupirko didelę pakuotę ledų, juos liofilizavo, supakavo ir paruošė apie 50 „šiltų ledų“ su palinkėjimais. Dovanos buvo įteiktos per Advento rytmetį.

Atrodytų, nedidelė iniciatyva. Bet jos poveikis buvo didžiulis. Mokiniai jautėsi reikšmingi, kūrė vertę bendruomenei, o mokytojai – nuoširdžiai įvertinti. Tai momentas, kai verslumas išeina už produkto ribų ir tampa santykių kūrimu.

Ar būna istorijų, kurios jus pačią ypač paliečia?

Taip, viena iš jų apie mokinį, kuris ilgą laiką beveik nekalbėjo, mokėsi nuotoliu, bendravo tik žinutėmis, online pamokose dalyvaudavo be kameros ir mikrofono. Dėl techninės kliūties mano kompiuteryje norėjau nutraukti ekonomikos pamoką, bet jis prakalbo, veikla jį įtraukė, sudomino, sukūrė saugumą ir pasitikėjimą aplinka. Įsitraukęs į MMB veiklą, mokinys sukūrė ir suprogramavo visos Lietuvos vandens stotelių žemėlapį, vėliau pats jį pristatė auditorijai. Komanda laimėjo pirmą vietą „Lietuvos Junior Achievement” jaunojo verslo parodoje eXpo. Tai istorija apie tai, kaip reali veikla gali sustiprinti ir atverti žmogų.

Kodėl, jūsų manymu, tokios programos kaip MMB šiandien yra ypač svarbios mokykloje?

Nes jos moko gyvenimo. Mąstyti, vertinti galimybes, dirbti komandoje, priimti sprendimus, matyti plačiau. Ir svarbiausia, jos leidžia suprasti, kad kelias nuo idėjos iki rezultato yra ilgas, bet prasmingas.