Ką darytum, jei dabar pasigirstų oro pavojaus sirena? Mokinių komandos „ESituacija“ duomenimis, 19 iš 20 tėvų sako, kad jų vaikai nežinotų. Kol suaugusieji apie tai diskutuoja, žaidimą, kuris moko 11–16 metų paauglius elgtis krizės metu, per dvi dienas sukūrė patys mokiniai. Tai vienas iš 23 sprendimų, gimusių spalio 28–29 d. Vilniuje vykusiame hakatone „DI Talentai: Tech Lab“.

Paaugliams rūpi ne tik pažymiai ir laisvalaikis. Hakatone jie ėmėsi vaikų saugumo mieste, pasirengimo krizėms, miesto aplinkos problemų, finansinio raštingumo, mokytojų laiko ir net sąžiningumo naudotų automobilių rinkoje. Visa tai per dvi dienas, su dirbtinio intelekto (DI) įrankiais ir mentorių pagalba.

Nuo stalo žaidimo iki begalės simuliacijų

Krizių valdymo galima mokytis ir prie stalo. Stalo žaidimas suburia, skatina kalbėtis ir kartu ieškoti išeičių, tačiau scenarijų jame tiek, kiek telpa į dėžutę. Komanda „ESituacija“ žengė toliau: jų programėlėje DI kaskart sugeneruoja naują situaciją, todėl žaidėjas niekada nežino, kas jo laukia. Mokiniai neslepia, kad vienuolikmetis nesiims skaityti PDF failo su rekomendacijomis. Todėl sudėtingą ir gyvybiškai svarbią informaciją jie paverčia žaidimu. Būtent šį sprendimą hakatono dalyviai balsuodami išrinko geriausiu.

Kiekvienas gali nušviesti kelią

Komandos pristatymo duomenimis, 2025 m. pasaulyje buvo pagrobta net 500 000 vaikų. Tai globali problema, kuri liečia kiekvieną miestą. Komanda „bebAImiai“ siūlo sprendimą, kuris prasideda nuo kiekvieno iš mūsų. Programėlėje „Light the way to safety“ gyventojai gali žymėti neapšviestas gatves ir kitas pavojingas vietas. Taip iš daugybės pastebėjimų susidėlioja saugumo žemėlapis, padedantis pasirinkti saugesnį kelią. Šiai idėjai dalyviai skyrė antrąją vietą.

Ar namų darbus parašė mokinys, ar DI?

Šį klausimą šiandien sau užduoda daugybė mokytojų. Trečiąją vietą užėmusi komanda „Cogito“ sukūrė išmaniąją mokyklos platformą, kuri į jį padeda atsakyti. Mokinys įkelia namų darbus, DI juos įvertina ir pakomentuoja, o mokytojas patikrina ir parašo galutinį vertinimą. Sistema atpažįsta, ar darbą mokinys parašė pats, ar su DI. Mokiniai gauna greitą grįžtamąjį ryšį, o mokytojai sutaupo laiko.

Visoms trims laimėtojų komandoms Lietuvos marketingo asociacija „LiMA” skyrė rinkodaros sesiją.

Nuo krepšinio aikštelės iki daugiabučio

Kitos komandos taip pat žvelgė plačiai. Vieni kūrė DI pagalbininką krepšinio teisėjams, kad aikštelėje būtų mažiau klaidų. Kiti siūlė „CityPulse“: Waze principu veikiančią platformą, kurioje gyventojai nufotografuoja miesto problemą, o DI ją atpažįsta ir priskiria kategorijai. Komanda „Autodeals“ ėmėsi suklastotos ridos problemos ir kūrė saugesnio naudotų automobilių pirkimo sprendimą. „Mūsų namas“ siūlo programėlę būsto administravimo įmonėms, norinčioms dirbti skaidriau. Dar viena komanda sukūrė DI administratorių, kuris atsiliepia į skambučius, kai autoserviso meistras negali atsitraukti nuo darbo, išsiaiškina kliento poreikį ir užregistruoja jį vizitui.

Mokiniai taip pat pristatė finansinio raštingumo programėles paaugliams, kurios moko tvarkytis su pinigais, kol klaidos dar nėra brangios. Kiti kūrė žaidybinę mokymosi platformą „Eduquest“, rėmėjų paieškos įrankį renginiams „SponsorDiscovery“, logistikos optimizavimą žemės ūkiui ir DI įrankius, padedančius užmegzti verslo ryšius konferencijose arba susitikimo aptarimą paversti užduočių planu.

Kas ir kaip juos sukūrė

Hakatone Vilniaus „Cyber City“ dalyvavo 106 mokiniai iš 35 mokyklų ir 14 Lietuvos miestų. 23 mokinių komandas konsultavo 30 mentorių iš verslo ir technologijų pasaulio, o 8 renginyje dalyvavę mokytojai subūrė dar dvi savo komandas. Praktinę sesiją vedė „Hostinger“ atstovas Karolis Baranauskas, DI įrankius pažinti ir taikyti padėjo „Nexos.ai“ atstovas Mikas Stankevičius.

Renginį organizavo „Lietuvos Junior Achievement“ (LJA) ir „Tesonet Foundation“. Tai pirmasis gyvas šiais mokslo metais startavusio modulio „DI Talentai powered by Tesonet“ susitikimas. Šiame LJA mokomųjų mokinių bendrovių (MMB) programos modulyje mokiniai visus mokslo metus mokosi pasitelkti DI kurdami savo verslą.

Dviejų dienų darbas mokiniams buvo ne tik apie technologijas. Dalyviai pasakojo, kad svarbiausia buvo išmokti išklausyti vienas kitą, kartu priimti sprendimus ir sujungti tai, ką kiekvienas moka geriausiai. Daugelis dirbo su iki tol nepažįstamais žmonėmis, bet per dvi dienas tapo komanda. Vienos komandos nariai niekada nebuvo kūrę žaidimo, tačiau per dvi dienas jį sukūrė.

DI – įrankis, pakeliantis idėją į naują lygį

Dar neseniai daugeliui šių idėjų mokiniams būtų pritrūkę techninių žinių ar išteklių. Dabar DI leidžia per kelias valandas pereiti nuo eskizo prie veikiančio prototipo. Tačiau greitis kelia ir naujų klausimų: kam šis sprendimas reikalingas, kokią problemą jis sprendžia, ar žmogui patogu juo naudotis? Todėl modulyje technologiniai įgūdžiai neatsiejami nuo viso verslo kūrimo kelio: nuo poreikio atpažinimo iki idėjos patikrinimo ir pristatymo.

„DI įrankiai sutrumpina kelią nuo idėjos iki pirmosios veikiančios versijos. Mokiniui tai didelė galimybė: savo sumanymą jis gali išbandyti jau šiandien. Tačiau norint sukurti vertingą produktą vis tiek reikia suprasti žmogų, kuriam jį kuri, išgirsti grįžtamąjį ryšį ir tobulinti sprendimą. Kuo anksčiau jaunas žmogus pereina šį kelią, tuo daugiau patirties ir pasitikėjimo jis atsineša į kitą savo bandymą“, – sako renginio atidaryme dalyvavęs „Hostinger“ vadovas Giedrius Zakaitis.

„Tesonet Foundation“ tikslas yra sudaryti sąlygas technologijomis besidomintiems mokiniams augti kaip kūrėjams ir dar mokykloje susipažinti su technologinio verslo kūrimu.

„Būsimas technologijų verslo kūrėjas auga per patirtį. Jis pastebi problemą, suburia komandą, kuria ir bando dar kartą, kai pirmasis sprendimas nesuveikia. Norime, kad šis kelias prasidėtų dar mokykloje, šalia žmonių, kurie patys kuria technologijas ir gali padėti žengti pirmuosius žingsnius. Todėl investuojame į visus metus trunkantį mokymąsi. Galbūt dalis šių mokinių ateityje kurs pasaulinius verslus, tačiau pirmiausia jiems reikia galimybės atrasti, ką jie gali sukurti patys“, – sako „Tesonet Foundation“ vadovė Simona Laiconaitė.

Kas toliau?

Hakatone gimę prototipai – tik pradžia. Mokiniai pritaikys įgytas technines žinias ir vystys savo mokomąsias bendroves jau su savo bendramoksliais. O mokyklų komandos susitiks gruodžio 9 d. Vilniuje kalėdinėje MMB eXpo, kur 10 geriausių MMB pristatys progresą.  Mokiniai juos toliau tobulins dirbdami modulyje ir kurdamisavo mokomąsias mokinių bendroves: kalbėsis su vartotojais, išbandys idėjas ir mokysis priimti kritiką. Ilgalaikė modulio ambicija padėti atsirasti mokinių verslams, kurie ateityje galėtų įsilieti į startuolių ekosistemą. Kelias į tarptautines rinkas ar net vienaragio statusą prasideda būtent nuo tokių žingsnių: pirmojo prototipo, pirmojo pokalbio su vartotoju ir drąsos tęsti.