„Lietuvos Junior Achievement” (LJA) Jaunųjų antreprenerių klubas  – tai erdvė talentingiems, ambicingiems ir kuriantiems jauniems žmonėms augti greičiau. Klubą LJA sukūrė tam, kad perspektyviausi Lietuvos moksleiviai galėtų susitikti su šalies verslo kūrėjais, startuolių steigėjais, ekspertais, mąstytojais ir praktikais, mokytis iš jų patirties, stiprinti savo mąstymą bei išlaikyti drąsą idėjas paversti realiais veiksmais. Tai bendruomenė, kurioje antreprenerystė tampa ne tik žiniomis, bet ir gyvenimo būdu. Vienas klubo bendrakūrėjų yra Kristijonas Kazilionis. Pokalbis su Kristijonu atskleidžia, kaip atrodo šiandienos mokiniai, kurių gyvenimas – daugiau nei akademinė veikla.

Kristijonai, papasakok apie save, kuo gyveni šiandien?

Šiuo metu mokausi 12-oje klasėje Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerijos licėjuje. Lygiagrečiai vadovauju savo rinkodaros agentūrai „boostery.io“, kur vystome dirbtinio intelekto sprendimus, svetainių kūrimą, socialinių tinklų komunikaciją bei kitus rinkodaros ir IT projektus. Taip pat dirbu su partneriais įvairiose skaitmeninėse iniciatyvose.

Prieš kelis mėnesius pasitraukiau iš bendraįkūrėjo pozicijos DI HR-tech startuolyje „celper.ai“, su kuriuo tapome jauniausiais TV3 projekto „Rykliai“ dalyviais. Dar anksčiau vysčiau automobilių fotografijos veiklą, kuri iš hobio tapo vienu didžiausių išskirtinių automobilių fotografijos portfolio Lietuvoje. Taip pat kūriau „Lietuvos Junior Achievement” mokomąją mokinių bendrovę „Smartway“ („Airbuddy“), su kuria laimėjome pirmą vietą Lietuvoje ir atstovavome šaliai Europos GEN-E festivalyje.

Tavo patirtis išties išskirtinė. Kaip antreprenerystė atsirado tavo gyvenime?

Smalsumas buvo pagrindinis variklis nuo pat pradžių. Visada norėjau suprasti, kaip veikia pasaulis ir kaip kuriama vertė. Pirmąjį savo verslą pradėjau būdamas vos 13–14 metų, importavau prekes iš Kinijos ir pardavinėjau jas Lietuvoje.

Kadangi nuo mažens domėjausi programavimu, greitai pasukau ir į IT pasaulį, kūriau internetines svetaines, vysčiau įvairius skaitmeninius projektus. Tuo pačiu metu augo ir mano aistra automobiliams, kuri vėliau tapo komercine veikla. Iš esmės, visos mano veiklos gimė iš noro išbandyti, kurti ir mokytis realiame pasaulyje. Iki šiol turiu sąrašą su dešimtimis skirtingų bandytų projektų. Tai mano nuolatinio veikimo įrodymas.

Kodėl tau svarbus Jaunųjų antreprenerių klubas?

Man labai svarbu, kad perspektyvus jaunimas Lietuvoje kurtų stiprius ryšius dar dabar. Būtent šiame etape formuojasi žmonės, kurie ateityje kurs didelius verslus, inovacijas ar sprendimus valstybei.

Iš savo patirties supratau, kad net geriausi mentoriai negali pakeisti bendruomenės, kurioje esi tarp bendraamžių, mąstančių panašiai kaip tu. Klubas suteikia galimybę ne tik mokytis iš patyrusių verslininkų, bet ir augti kartu su savo karta. Tai investicija ne tik į žinias, bet ir į ilgalaikę bendruomenę.

Kaip sekasi derinti antreprenerystę ir akademinę veiklą?

Tai vienas geriausių praktinių laiko planavimo kursų, kokį tik gali gauti. Verslas išmoko atsakomybės, terminų laikymosi, komunikacijos, problemų sprendimo. Mokykla tuo pačiu suteikia struktūrą ir discipliną.

Nors kartais laiko trūkumas tampa iššūkiu, matau, kad šios dvi sritys viena kitą papildo. Antrepreneriškas mąstymas padeda ne tik versle, bet ir kasdienėse situacijose, nuo projektų iki akademinių iššūkių.

Kaip matai savo ateitį?

Nenoriu savęs apriboti viena kryptimi. Manau, kad jaunystė yra skirtas laikas bandyti, kurti, klysti ir atrasti savo stipriąsias puses. Šiuo metu save matau verslo pasaulyje, tikėtina, kuriant savo projektus. Tačiau svarbiausia išlikti atviram galimybėms, nes tik per veikimą supranti, kur iš tiesų gali sukurti didžiausią vertę.

Kaip vertini verslumo ir finansinio raštingumo ugdymą mokyklose?

Didžiausias prioritetas turėtų būti praktika. Teorija yra svarbi, tačiau realios patirtys formuoja tikrąjį suvokimą. Antreprenerystė nėra tik verslo kūrimas – tai mąstymo būdas, reikalingas bet kurioje srityje. Todėl kuo anksčiau jaunimas gauna praktines galimybes kurti, eksperimentuoti, pristatyti idėjas, dirbti komandose ir spręsti problemas, tuo stipresnę, veržlesnę ir inovatyvesnę kartą galime užauginti.

Kokį patarimą duotum tiems, kurie siekia Lietuvoje auginti daugiau jaunųjų kūrėjų ir founder’ių?

Praktika, praktika ir dar kartą praktika. Daugiau realių projektų, daugiau susitikimų su verslais, daugiau renginių, daugiau galimybių jaunimui veikti. Būtent praktinis pasaulio pažinimas formuoja žmones, kurie vėliau kuria pokytį.

„Lietuvos Junior Achievement” programos yra puikus tokio požiūrio pavyzdys: čia praktinė patirtis tampa ne priedu, o esminiu ugdymo metodu. Tokios iniciatyvos leidžia jaunam žmogui ne tik mokytis apie antreprenerystę, bet iš tikrųjų ją patirti.

Ačiū už pokalbį.