Laikai, kai per technologijų pamokas tekdavo iš faneros rankiniu pjūkleliu pjaustyti įvairias figūras – seniai praeityje. Šiandien dalis sostinės mokyklų naudoja ne tik lazerines pjaustykles, programuojamas frezavimo stakles (CNC) bei 3D spausdintuvus, bet ir robotikos rinkinius. Visa tai – mokyklose plėtojamų atvirų technologijų dirbtuvių „Fabrication Laboratory“ arba trumpiau – „FabLab“ – dalis. Vaikai ne tik gali įgyvendinti sugalvotą produkto idėją, bet ir kurti komercinius produktus pačių įsteigtoms jaunosioms bendrovėms.

 

Rugsėjo 9-ąją Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijoje trisdešimt penkių mokyklų, kuriose įsteigtos atvirosios techninės kūrybinės dirbtuvės „FabLab“, atstovai dalijosi darbo nauja įranga ir verslumo skatinimo patirtimis. Jaunimo verslumo ugdymo organizacija „Lietuvos Junior Achievement“ mokytojams pristatė idėjų, kaip padaryti, kad šios įrangos naudojimas įgautų pagreitį: skatinti moksleivius kurti savo verslą; dalyvauti jaunųjų bendrovių konkursuose, o savo produktą pagaminti naudojantis mokykloje esančia įranga.

 

Susirinkusieji bendravo ir dalijosi gerąja patirtimi, kaip moksleiviai, jaunimo verslumo programoje „AcceleratorX“ kurdami jaunąją bendrovę, gali pasinaudoti „FabLab“ įranga, o mokytojai, naudodamiesi dirbtuvėmis, praturtinti mokinių verslumo ugdymo procesą. Moksleiviai ir mokytojai pasakojo dalyvavimo programoje „Youth Empowered“ įspūdžius. Tai „Lietuvos Junior Achievement“ ir organizacijos investuotojo, bendrovės „Coca-Cola HBC Lietuva“ kartu įgyvendinama edukacinė programa, kurios tikslas prisidėti prie jaunimo nedarbo prevencijos Lietuvoje. „Youth Empowered“ padeda jauniems žmonėms save pažinti bei įgyti ateities darbo rinkai būtinų gebėjimų. Programoje mokoma komunikacijos pagrindų, verslo įgūdžių, projektų valdymo, laiko planavimo, pardavimų pagrindų ir kitų sėkmingai karjerai nuolat kintančiame XXI amžiaus pasaulyje reikalingų įgūdžių.

 

Organizacija „Lietuvos Junior Achievement“ skatina moksleivius dalyvauti programoje „AcceleratorX“ – kurti jaunąsias bendroves ir mėginti savo sukurtus produktus ar paslaugas parduoti realiose mugėse, vadinamose „eXpo“. Mokyklose ir gimnazijose atsiradusios „FabLab“ leidžia moksleiviams lengviau pagaminti profesionalius gaminius, užprogramuota įranga jų pagaminti didesnį kiekį per trumpesnį laiką.

 

Vadinamųjų „FabLab“ pagrindas – keturi įrenginiai, leidžiantys greitai pagaminti individualų produktą: 3D spausdintuvas, lazerinė pjaustyklė, frezavimo (CNC) staklės ir braižytuvas, įprastai skirtas reklamos afišų, lipdukų gamybai.

 

 

Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos ekonomikos mokytoja Lina Rimkuvienė pasakoja, jog iki „FabLab“ atsiradimo, mokiniai produktus kurdavo rankomis. Jos vadovaujama klasė susitelkė į higienos ir kosmetikos produktų gaminimą.

 

 

„Mano užduotis – išmokyti gimnazistus parduoti tai, ką pagamino. Jie yra pagaminę ekologiškų valiklių liniją (iš viso 5 produktus). Galbūt įdomiausias iš jų – sausas indų ploviklis. Pagalvojome apie Lietuvos kariuomenę ir pratybas miške – juk tokiomis aplinkybėmis nėra vandens. Todėl gimnazistai sukūrė sausą ploviklį, kuris be vandens valo riebalus“, – pasakoja mokytoja.

 

L. Rimkuvienė prisimena, jog ruošiantis Kaziuko mugei visi sutarė, kad reikėtų pagaminti valgomą produktą. Taip gimė džiovintų moliūgų saldainiai.

 

„FabLab“ Jono Basanavičiaus gimnazijoje atsirado tik šiemet, tačiau technologijų mokytoja ir moksleiviai jau spėjo pagaminti itin aktualų produktą – apsauginius veido skydelius.

 

„Juk technologijos tiesiog sprogsta! Pasaulyje jau turime pagamintus robotus, kurie piešia ar kuria muziką. Dabartiniai 16-mečiai – tie, kurie komanduos robotams, o žemos kvalifikacijos darbų apskritai neliks. Bet kokiu atveju, vaikus ruošiame nuolat keisti savo darbo sritį,“ – ateities tendencijas spėja L. Rimkuvienė.

 

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) licėjaus mokytoja Lina Litvinaitienė atskleidžia, kad „FabLab“ šioje mokymo įstaigoje veikia dvejus metus. Kadangi licėjuje vykdomas papildomas inžinerinis mokymas, įranga padeda moksleiviams įgyvendinti metines užduotis.

 

„Labai pozityviai sutikome žinią, kad galime gauti finansavimą nusipirkti įrangą. Kadangi esame inžinerijos licėjus, mums tai labai aktualu. Prisimenu pirmąjį įspūdį: kai tik išpakavome lazerinę pjaustyklę, mūsų vienuoliktokai prijungė įrangą prie kompiuterio, sumodeliavo pirmąjį žodį: „Labas“ – ir štai, šis akimirksniu išpjautas. Tiesiog akyse, be jokių apmokymų!“ – prisimena L. Litvinaitienė.

 

„Įvairūs graviravimai ar išpjaustymai, tam tikrų žodžių, vardų visiems teikia džiaugsmo“, – sako VGTU licėjaus mokytoja.

 

Ji prisimena, iš pradžių pasiūliusi turima įranga kurti produktus, juos parduoti, plėtoti savo verslą, sulaukė daug norinčiųjų. Tačiau pamažu jie „nubyrėjo“ įvertinę, kiek darbo tai reikalauja. Liko trys komandos, kurios sulaukė įvairių konsultacijų, ne tik iš mokytojų, bet ir iš VGTU dėstytojų.

 

„Jaunųjų bendrovių mugei, vykusiai Kalėdų laikotarpiu, vaikai sukūrė savo produktus. Didžiausias džiaugsmas užplūdo, kai jie sulaukė užsakymo pagaminti kalėdinių verslo dovanų: tai buvo mediniai nameliai su natūralaus šieno pluošteliais, dekoruoti, šviečiantys, skleidžiantys malonų kvapą. Be to, juos iš susijungiančių detalių reikėjo surinkti rankomis. Užsakymai – tarsi patvirtinimas, kad moksleiviai dirba teisinga linkme“, – sako L. Litvinaitienė.

 

Kiti griebėsi dar stambesnio iššūkio: pagamino konferencijų stalą slenkančiu takeliu, kuriuo galima tolyn siųsti užkandžius ar dokumentus. Dar vienas įspūdingas kūrinys – pirštų jutikliai, leidžiantys bet kokį paviršių paversti pianino ar fortepijono klaviatūra – šiais jutikliais galite groti ir ant palangės, ir ant mokyklos suolo.

 

 

Įsigyta „FabLab“ įranga leidžia pasigaminti viską, ką įprastai reikėtų užsakinėti spaustuvėse (lipdukus, plakatus ir panašiai). VGTU licėjuje turima įranga leidžia prisiliesti prie reklamos gamintojo specialybės. L. Litvinaitienė prisimena, kaip vieni gimnazistai išsilaikė vairavimo teises, įsigijo pirmuosius automobilius ir nusprendė juos išbandyti varžybose.

 

„Jie atsispausdino lipdukus su savo pavardėmis, logotipus, išklijavo jais automobilius ir dalyvavo“, – prisimena L. Litvinaitienė. Po pamokų vaikai „FabLab“ gali įgyvendinti asmeninius projektus: jaunesni braižytuvu yra atspausdinę mokomosios anglų kalbos abėcėlės lipdukus, kuria edukacinius žaidimus. Vyresnieji lazeriu išpjausto suvenyrus mokytojams šimtadienio proga, gamina dovanas artimiesiems.

 

„Girdėjau replikų, kad mes čia įsigyjame tokios įrangos, kurią dažniausiai turi profesinės mokyklos. Tačiau rengdamos paraišką finansavimui, mokyklos gali dar kartą parodyti motyvaciją dirbti tokia įranga. O vaikai papildomai motyvuojami, kai suvokia, kad savo idėją įgyvendino šimtu procentų – nuo minties iki galutinio produkto“, – sako L. Litvinaitienė.

 

Kunigaikščio Gedimino progimnazijos technologijų mokytojas Saulius Grigelis sako, jog kai kurie aštuntokai šviežiai įkurtoje laboratorijoje „mirkdavo“ dienų dienas.

„Man pačiam tai buvo visiškai naujas patyrimas. Tad su vaikais kartu ir mokėmės“, – sako S. Grigelis.

 

Netrukus aštuntokai įkūrė jaunąją bendrovę ir (pagal gimnazijos pavadinimą) ėmė pjaustyti Gedimino pilies formos inkilus paukščiams.

 

„Iš pradžių teko įdėti daug rankų darbo, tačiau vėliau viską perkėlėme į staklių programą ir visas detales jau išpjaudavo staklės. O ir mugėse sekėsi visai neblogai – gavome prizą už geriausią reklaminį šūkį: „Kiekvienam vilniečiui – po nuosavą Gedimino pilį!“

 

Progimnazijos komanda pateko į „Lietuvos Junior Achievement“ jaunųjų bendrovių finalą, dėl galimybės atstovauti Lietuvai tarptautiniame konkurse, ten varžėsi su vyresnių vaikų – daugiausiai gimnazistų – komandomis. Ši patirtis aštuntokams taip įsiminė, jog šiandien, jau lankydami gimnaziją, jie vis dar skambina buvusiam technologijų mokytojui ir prašosi lankyti būrelį.

 

„Kadangi progimnazija ir gimnazija šalia, gal reikia suburti bendrą komandą? – svarsto S. Grigelis. – Nes inkilų idėjos nespėjome įgyvendinti iki pabaigos – vos pradėjome gamybą, buvo paskelbtas karantinas.“

 

 

3D spausdintuvu aštuntokai pradėjo kurti traktorių, surenkamą iš dalių ir valdomą elektroniniu valdikliu „Arduin“.

 

„Turime įvairių mikroprocesorių – „MicroBit“, „Arduin“. Buvę moksleiviai sukonstravo generatorių – mokymo priemonę jaunesniems vaikams“, – šypsosi technologijų mokytojas.

 

S. Grigelis prisimena, jog per ilgąsias pertraukas, prie šios gamybos laboratorijos, nutįsdavo eilė – visi laukdavo progos kažką pasigaminti lazeriu ar 3D spausdintuvu.

„FabLab“ įkurta jau 35-iose Vilniaus mokyklose.