88 proc. vyresnių klasių mokinių dažnai galvoja, kaip užsidirbti pinigų, tačiau verslo idėją yra įgyvendinę tik 8 proc. Daugiau nei pusė norėtų verslumo mokytis stebėdami įmonių vadovų darbą ir jiems padėdami. „Lietuvos Junior Achievement“ (LJA) jaunimo verslumo tyrimas atskleidžia atotrūkį tarp mokinių interesų ir patirties. Organizacijos vadovės Andželikos Rusteikienės teigimu, jį mažinti būtina kartu su verslu, suteikiant mokiniams galimybių pažinti profesijas, išbandyti idėjas ir mokytis iš profesionalų.

„Tikimės, kad į darbo rinką ateis žmonės, gebantys savarankiškai spręsti problemas, bendradarbiauti ir prisiimti atsakomybę. Tačiau kur jie to išmoks, jeigu iki mokyklos baigimo neturės galimybės šių gebėjimų išbandyti? Esminiam pokyčiui reikia nuoseklios mokyklų ir verslo partnerystės. Būsimo darbuotojo ar verslo kūrėjo gebėjimai pradeda formuotis gerokai anksčiau negu jo gyvenimo aprašymas“, – sako A. Rusteikienė.

Tyrimo rezultatus ir verslo dalyvavimo ugdyme pavyzdžius ji pristatė „Verslo žinių“ konferencijoje „Švietimo architektai“, pranešime „Ateities ekonomika prasideda klasėje. Koks verslo vaidmuo?“.

Noras užsidirbti išlieka, praktinės patirties mažėja

RAIT atliktame tyrime dalyvavo 501 Lietuvos 9–12 klasių mokinys. Palyginimas su 2019 m. apklausa rodo, kad dažnai galvojančių apie uždarbį dalis beveik nepasikeitė. Tačiau svarsčiusių bent vieną verslo idėją sumažėjo nuo 54 iki 40 proc., o ją įgyvendinusių – nuo 13 iki 8 proc.

Savo verslo ateityje norėtų 69 proc. apklaustųjų, tačiau tik 33 proc. tiki, kad jį įsteigus jiems pasisektų.

Žemesnis negu 2019 m. ir visų penkiolikos tyrime matuotų pasirengimo darbo rinkai kompetencijų įsivertinimas. Bendras vidurkis sumažėjo nuo 3,6 iki 3,4 balo iš penkių. Silpniausiai mokiniai vertina laiko planavimą, tarp žemiau vertinamų sričių  lyderystė ir savikontrolė.

Šie duomenys atspindi mokinių požiūrį į savo gebėjimus, o ne objektyvų jų patikrinimą. Vis dėlto, pasak LJA vadovės, jie kelia klausimą, kiek progų mokykloje suteikiama savarankiškai veikti ir patirti savo sprendimų pasekmes.

„Kai mokinių komandai reikia nustatyti produkto kainą, skaičiavimas įgyja konkretų tikslą. Kai reikia pristatyti idėją pirkėjui, tenka išmokti aiškiai paaiškinti jos vertę. Kai nesutampa komandos nuomonės, reikia susitarti. Verslo kūrimo procesas leidžia ugdyti gebėjimus, kurių reikės ir būsimam inžinieriui, ir gydytojui, ir įmonės vadovui“, – teigia A. Rusteikienė.

Profesiją svarbu pamatyti iš arti

68 proc. tyrimo dalyvių nurodė, kad jų šeimoje nėra verslininkų. Tai neapibūdina tėvų iniciatyvumo, tačiau daugeliui mokinių pažintis su verslo kūrimu šeimoje nėra savaime suprantama. Tuo metu 53 proc. norėtų verslumo mokytis stebėdami įmonių vadovų darbą ir jiems padėdami. Tai dažniausiai pasirinktas mokymosi būdas.

„Vienas vaikas namuose girdi, kaip ieškoma klientų, tariamasi su kolegomis ir priimami finansiniai sprendimai. Kitam toks pasaulis lieka tolimas. Patirtis, kuri vienam prieinama šeimoje, kitam turi tapti prieinama per mokyklą“, – sako A. Rusteikienė. Viena iš tokių galimybių  yra susitikimai su profesionalais jų darbo aplinkoje. Penkerius metus su LJA bendradarbiaujančios „Moody’s“ partnerystė apima mokomųjų mokinių bendrovių veiklą ir profesijų pažinimą per šešėliavimą. Lankydamiesi organizacijoje mokiniai gali kalbėtis su darbuotojais, sužinoti apie jų darbą ir jam reikalingus gebėjimus.

Tokie susitikimai naudingi ir specialistams: mokinių klausimai paskatina sudėtingus dalykus paaiškinti suprantamai, pažvelgti į savo veiklą žmogaus, kuris su ja susiduria pirmą kartą, akimis. Pažintis su profesionalais gali padėti peržiūrėti ir išankstines nuostatas. „Vinted“ bei kitų startuolių ekosistemos dalyvių moterys vyksta į mokyklas kalbėtis su mergaitėmis apie technologines profesijas. Asmeninės istorijos ir galimybė užduoti klausimus padeda geriau suprasti, kokių skirtingų gebėjimų reikia šiame sektoriuje ir kokį kelią jame galėtų rinktis pačios mokinės.

Į mokyklą ateina naujos užduotys ir veikimo būdai

Pasak A. Rusteikienės, verslo indėlis svarbus ir atnaujinant tai, ką mokiniai išbando praktiškai. Su „Tesonet“ įgyvendinamame „DI Talentų“ modulyje mokomąsias bendroves kuriantys mokiniai su profesionalais mokosi valdyti dirbtinio intelekto įrankius. Technologija pasitelkiama konkrečiam sumanymui įgyvendinti: reikia suprasti problemą, sukurti sprendimą ir patikrinti, ar jis reikalingas vartotojui. „Mokiniui svarbu suprasti, kodėl renkasi vieną ar kitą įrankį, ką juo gali atlikti ir kaip įvertinti rezultatą. Verslo profesionalai atsineša patirtį iš aplinkos, kurioje šie sprendimai jau taikomi. Mokytojas padeda šią patirtį paversti mokymusi“, – sako LJA vadovė.

Kitokį vaidmenį atlieka MJJ fondo remiama „Ateities vizionierių“ stovykla. Joje mokiniai susitinka su verslo kūrėjais, lankosi įmonėse ir susipažįsta su bendraamžiais iš kitų Lietuvos vietovių. Tokia aplinka leidžia aptarti savo sumanymus ir išgirsti, kaip su neapibrėžtumu ar nesėkmėmis tvarkosi patyrę žmonės. Su jaunimu savo patirtimi dalijasi ir verslininkas bei investuotojas Marius Jakulis Jason.

Mokinio idėją augino mokytoja, mentoriai ir įmonė

Tokių susitikimų reikšmę iliustruoja „SafeClip“ kūrėjo Modesto Railos istorija. Dešimtoje klasėje jis ieškojo robotikos projekto ir kartu norėjo susipažinti su verslu. Mokomoji mokinių bendrovė leido suderinti abu tikslus: pradėti kurti įrenginį, kuris įspėtų motociklininką, pradėjusį važiuoti neužsisegus šalmo dirželio. Iš pradžių Modestas dirbo vienas, vėliau į komandą pakvietė draugą Dovydą. Mokykloje įvairiais klausimais tarėsi su robotikos mokytoja. Ruošiantis Europos „Gen-E“ konkursui, LJA suorganizavo konsultacijas su penkiolika mentorių ir savo sričių profesionalų.

„Ar būčiau pats, būdamas mokinys, suradęs penkiolika profesionalų, kurie nemokamai skirtų laiko mūsų idėjai? Turbūt ne. Išmokau, kad neprivalau būti visų sričių žinovas. Turiu suprasti, ko trūksta komandai, ir ieškoti žmonių, kurie gali padėti“, – pasakoja M. Raila.

Panevėžio mokomųjų mokinių bendrovių mugėje užsimezgęs ryšys su įmone ADAX atnešė finansinę paramą ir susitarimą dėl galimos pagalbos ateityje, judant masinės gamybos link. Europos „Gen-E“ konkurse „SafeClip“ pelnė trečiąją vietą inovacijų kategorijoje. Komanda toliau tobulina technologiją, dalyvauja akseleratoriuose ir siekia pasiekti motociklininkus visoje Europoje.

Vieno susitikimo neužtenka, reikia nuoseklaus ugdymo

LJA vadovė pabrėžia, kad tokios galimybės turi lydėti mokinį skirtingais amžiaus tarpsniais. Pradinėse klasėse pradedama nuo pinigų, poreikių ir pasirinkimų supratimo. Vėliau gilinamasi į ekonomikos veikimą, skaitmeninį verslumą, o vyresnėse klasėse mokiniai gali pereiti visą verslo kūrimo procesą.

„Devbridge Foundation“ į šį kelią įsitraukė pasiūlydamas atskirą finansinio raštingumo pamoką pradinukams. Pernai iniciatyva veikė devyniose mokyklose, šiemet norinčių dalyvauti mokyklų daugėja. Jos vertė – galimybė finansinius pasirinkimus aptarti anksti, vaikui suprantamose situacijose, ir suteikti mokytojams pagrindą su šiomis temomis dirbti nuosekliai.

Dešimt metų trunkantis SEB banko dalyvavimas remiant verslumo ugdymą parodo kitą svarbią sąlygą – tęstinumą. Ilgalaikė partnerystė leidžia planuoti veiklas, jas tobulinti ir suteikti praktinių galimybių naujoms mokinių laidoms. „Vienas susitikimas gali įkvėpti, tačiau gebėjimui susiformuoti reikia laiko ir kartojimo. Todėl svarbu, kad verslo dalyvavimas būtų susietas su mokytojo darbu ir ugdymo programa. LJA padeda suderinti šias dalis: verslo patirtį, mokyklos poreikius ir konkrečius mokinio mokymosi tikslus“, – teigia A. Rusteikienė.

Organizacija siekia dviejų tikslų: kad kiekvienas pradinukas būtų finansiškai raštingas, o kiekvienas mokinys per mokyklos metus bent kartą pereitų verslo kūrimo procesą.

Tyrimo duomenimis, 72 proc. apklaustųjų nedalyvavo nė vienoje jame nurodytoje verslumo programoje. Pasak LJA vadovės, tai primena, kad svarbu rūpintis ir patirties kokybe, ir jos prieinamumu. „Negalime būsimų darbuotojų ir verslo kūrėjų pasirengimo palikti atsitiktinumui, ar mokinys pažįsta verslininką, ar jo aplinkoje atsirado mentorius. Tik dirbdami kartu galime suteikti tokias galimybes kiekvienam. Verslo dalyvavimas šiandienos ugdyme yra indėlis į žmones, kurie rytoj kurs Lietuvos ekonomiką“, – sako A. Rusteikienė.

Apie tyrimą: RAIT internetinę 501 Lietuvos 9–12 klasių mokinio apklausą atliko 2026 m. kovo 31–balandžio 23 d. Ataskaitoje rezultatai lyginami su 2019 m. apklausa, kurioje dalyvavo 519 respondentų.