Kokie Šiauliai turėtų būti 2035-aisiais, kad jaunimas norėtų čia gyventi, dirbti ir kurti? Rugsėjo 23 d. Šiaulių universitetinėje gimnazijoje šį klausimą kartu sprendė gimnazistai, mokytojai, verslo atstovai ir miesto vadovai. Bendrose komandose gimė laisvalaikio, darbo sąlygų, sporto erdvių ir priemonių idėjos. Jas vienijo ambicija kurti miestą, kuriame jauni žmonės matytų savo ateitį. Taip improvizuotoje verslumo idėjų pamokoje „Šiauliai – jaunimo miestas 2035“ gimnazijoje atidaryta „Lietuvos Junior Achievement“ (LJA) Antreprenerystės erdvė. 

Atidarymo dalyviai išbandė tai, kam ši erdvė ir skirta: pastebėti poreikį, tartis, ieškoti sprendimo ir pristatyti savo sumanymą kitiems. Čia per ekonomikos pamokas ir LJA verslumo programą mokiniai kurs mokomąsias mokinių bendroves (MMB), praktiškai taikys žinias ir ugdysis kompetencijas.

Apie tai, kaip šios patirtys keičia mokinius ir kokių galimybių atveria glaudesnis verslumo bei kitų dalykų ugdymas, kalbamės su gimnazijos matematikos, ekonomikos ir verslumo mokytoja Kristina Nosamiene. Mokinių ir kolegų vertinama pedagogė 2025 m. „Investuotojų forumo“ buvo pripažinta Metų ekonomikos ir verslumo mokytoja.

– Kaip pastebite, kad kurdamas mokomąją mokinių bendrovę mokinys auga? Kokiose situacijose šis pokytis atsiskleidžia ryškiausiai?

– Kartais mokinį naujai pamato ir kolegos. Atvyksta į mokinių bendrovių „eXpo“, stebi, kaip jis dirba, pristato produktą, ir nustemba: nesitikėjo, kad jis taip gali. Pamokoje tą vaiką pažįsta vienaip, o čia pamato kitoje situacijoje.

Su kolegomis apie tai pasikalbame, nors atskiro formalaus tokių pokyčių aptarimo neturime. Su pačiais mokiniais daugiausia reflektuojame po renginių. Ypač smagu stebėti gimnazijos I ir II klasės mokinius, ]kurie grįžta džiūgaudami: nieko nelaimėjome, bet patekome tarp penkiasdešimties geriausių, buvome finale! Prie mūsų priėjo verslininkai, davė puikių patarimų, dabar žinome, ką darysime toliau.

Kai pati šioje veikloje esu ne pirmus metus, daug kas jau atrodo įprasta. Tačiau pamatau mokinių reakcijas ir suprantu, kad jiems tai vyksta pirmą kartą. Jiems tai labai svarbu.

– Kalbame apie kompetencijas, kurios reikalingos ir mokantis kitų dalykų. Ką apie verslumo ugdymo naudą jums pasako patys mokiniai ar gimnazijos absolventai?

– Grįžtamojo ryšio sulaukiu įvairaus. Vieni dar mokydamiesi mokykloje pasakoja, kad jau išsiėmė individualios veiklos pažymą ir savarankiškai tęsia veiklą. Kiti sugrįžta būdami studentai ir sako, kad mokykloje įgytos patirtys padėjo stojant. Beje, nebūtinai jie pasirenka su verslu susijusias studijas.

Šiemet vienas buvęs mokinys pasakojo, kad ekonomikos mokymąsi patvirtinantis pažymėjimas jam padėjo įsidarbinti, nors studijuoti pasirinko visai kitą sritį. Jis buvo labiau orientuotas į akademinius pasiekimus, dalyvavo olimpiadose, pats bendrovės nebuvo sukūręs, bet ir jam šios žinios pravertė.

Todėl mokinius raginu pirmiausia galvoti apie patirtį: ką veikdami išmoksite? Pirmasis verslas gali būti labai paprastas. Svarbu pabandyti ir įgyti gebėjimų, kurių vėliau prireiks įvairiose situacijose.

– Kur matote daugiausia galimybių susieti verslumo ugdymą su kitais mokomaisiais dalykais?

– Norėtųsi daugiau sąsajų. Gimnazijoje turime atnaujintų laboratorijų, mokiniai atlieka projektinius darbus, kuria įvairius dalykus. Nuolat bendraujame su kolegomis: jeigu matote, kad mokinys ką nors gamina ar kuria, paskatinkite jį pagalvoti ir apie mokomąją mokinių bendrovę.

Tai gali būti ir visai paprastas gaminys, pavyzdžiui, „vonios bomba”. Gal mokinys norėtų pabandyti ją parduoti, pasimokyti, kaip tai daroma? Gali būti ir sudėtingesnis technologinis sprendimas.

Man atrodo, kad mokiniams ne visada savaime aišku, kaip šios sritys siejasi. Pasirinkęs chemiją mokinys gali svarstyti: o prie ko čia ekonomika? Pasirinkęs ekonomiką nebūtinai moka atlikti cheminius bandymus. Čia ir atsiranda erdvės mums, mokytojams, bendradarbiauti ir padėti tas sąsajas atrasti.

Vieno atsakymo, kaip tai pasiekti, neturiu. Tikiu, kad įtemptas mokytojo darbo ritmas, dažnai inercija ir rutina nestabdys prasmingo bendradarbiavimo, nes galimybių tikrai yra. 

– Gal prisimenate konkretų mokinio darbą, kuriame pamatėte potencialą verslumo veiklai?

– Per projektinių darbų pristatymą sužinojau, kad mokinys per informatikos pamokas sukūrė programėlę, ji primindavo, kad prasidėjo pamoka ir laikas padėti telefoną.

Klausydamasi galvojau: juk su šiuo darbu jau galėjome dalyvauti konkursuose! Vėliau tas mokinys įkūrė mokomąją mokinių bendrovę, bet apie jo kuriamą programėlę būtų buvę naudinga sužinoti anksčiau.

Įdomu tai, kad šį mokinį ir pati mokiau. Buvau sakiusi, jog projektinis darbas gali tapti pagrindu bendrovei kurti. Tačiau sąsaja neatsirado iš karto. Tai man pačiai kelia klausimą, kaip padėti mokiniams aiškiau pamatyti, kad jų kuriamas darbas gali turėti ir kitą tęsinį.

– Ar glaudesnė integracija galėtų padėti mokiniams geriau panaudoti laiką ir nuosekliau gilintis į pasirinktą veiklą?

– Taip, apie tai su jais kalbamės. Dešimtoje klasėje mokiniai rengia projektinius darbus. Verslo klasės mokiniai dažniausiai jau būna kūrę bendroves devintoje klasėje, kai kurie jas kuria ir antrus metus. Sakau: projektiniam darbui galite rinktis tai, ką jau darėte ar darote savo bendrovėje.

Vis dėlto kartais mokinys kuria bendrovę ir kartu pasirenka rašyti projektinį darbą visai kita tema. Paskui sako, kad viskam trūksta laiko. Tuomet vėl kalbamės: jeigu kuri verslą, gal projektinį darbą gali susieti su juo? Taip galėtum dirbti vieną susijusį darbą vietoje dviejų atskirų.

Raginu rinktis ir tai, kas mokiniui pačiam patinka, kas susiję su jo pomėgiais. Bet net ir tada sąsajas reikia aptarti, jos ne visada akivaizdžios. Mums gali atrodyti, kad pasakėme ir viskas aišku, o mokiniui dar reikia padėti suprasti, kaip tai pritaikyti.

– Kokius bendradarbiavimo žingsnius jau matote savo gimnazijoje?

– Jaučiu administracijos ir direktorės bei kolegų palaikymą. Į verslumo konferencijas vykstu ne tik aš, dalyvauja ir kiti kolegos, pavyzdžiui, technologijų mokytojas, biologijos mokytoja, karjeros specialistė. Taip daugiau žmonių susipažįsta su verslumo ugdymo veiklomis ir jų galimybėmis. Turime ir kolegų, kurie jau yra kūrę mokinių bendroves kitose mokyklose.

Konkretus naujas pavyzdys – „DI talentai“, MMB programos dirbtinio intelekto modulis kartu su „Tesonet“. Kreipiausi į technologijas dėstantį kolegą, paprašiau pasidalyti informacija su mokiniais, kuriems tai galėtų būti įdomu. Sulaukiau pagalbos, o per jį ir susidomėjusių mokinių, norinčių dalyvauti.

Taigi turime nuo ko atsispirti. Kartu manau, kad mums visiems dar yra kur tobulėti ir kurti daugiau tokių ryšių.

– O kas jus pačią skatina toliau ieškoti būdų, kaip mokinius įtraukti?

– Man svarbu, kad vaikams svarbu. Kai matai jų grįžtamąjį ryšį, supranti šios veiklos vertę. Ne kiekvieno mokinio patirtis vienoda, bet vis atsiranda tokių, kuriems tai labai daug duoda. Dėl jų tikrai verta daryti.

Kartais apie tai išgirsti iš karto po renginio, o kartais iš žmogaus, mokyklą baigusio prieš dešimt metų. Jis prisimena, pasako, kur jam pravertė tai, ką čia išmoko. Tokie susitikimai man labai reikšmingi.

Dėkojame už pokalbį.