Šiandien Rokas Putinauskas – Vytauto Didžiojo universiteto Kūrybiško verslo ir inovacijų dizaino studentas, įvertintas „Artes liberales“ studijų stipendija. Tačiau gebėjimas imtis iniciatyvos, dirbti komandoje ir idėjas paversti veikiančiais sprendimais augo dar Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje. Apie šį kelią Rokas ir jo ekonomikos bei verslumo mokytoja Edita Naidaitė pasakoja iš dviejų perspektyvų: mokinio, atradusio savo galimybes, ir mokytojos, kuri kartu mokėsi pasitikėti mokinių potencialu.

Su Roku Edita Naidaitė susipažino jam mokantis dešimtoje klasėje. Mokytoja prisimena tylų, ramų jaunuolį, labiau stebintį aplinką nei aktyviai joje veikiantį. Pradėjus dalyvauti verslumo veiklose, šis įspūdis greitai keitėsi. „Išryškėjo ir atsiskleidė jo lyderystės kompetencija, atsakomybė, supratau, kiek daug jis dirba ir kaip viskuo domisi“, – pasakoja mokytoja.

Dalyvaudamas „Lietuvos Junior Achievement“ mokomųjų mokinių bendrovių (MMB) programoje, Rokas kartu su Inesa Šimukonyte sukūrė dvi bendroves „Gamtos kampelį“ ir „VoteSmart“. Rūpindamasis rinkodara, kurdamas svetaines, rengdamas pristatymus ir bendraudamas su klientais, jis mokėsi prisiimti atsakomybę už idėjos įgyvendinimą.

Pats Rokas pokytį pirmiausia sieja su atsiradusia drąsa bendrauti ir gebėjimu dirbti kartu. Tai, ką mokytoja matė kaip atsiskleidžiančią lyderystę, jam buvo kasdienės užduotys: susitarti su komanda, pristatyti sprendimą nepažįstamam žmogui, priimti atsisakymą ir bandyti toliau. „Supratau, kad neužtenka vien geros idėjos. Reikia mokėti ją pristatyti, parduoti ir svarbiausia, dirbti su komanda“, – sako Rokas.

Viena situacija – pamoka ir mokiniui, ir mokytojai

Nacionalinėje mokinių bendrovių eXpo patirta situacija abiem įsiminė ilgam. „Gamtos kampelio“ komanda jau ruošėsi krautis daiktus, kai sužinojo patekusi į geriausių Lietuvos MMB dešimtuką. Laukė dar vienas idėjos pristatymas scenoje, o jam komanda nebuvo pakankamai pasirengusi.

Rokas prisimena nebaigtas skaidres ir nepasiskirstytus vaidmenis. Galiausiai komanda užėmė aštuntą vietą, tačiau liko suvokimas, kad buvo galima pasirodyti geriau. „Ši situacija išmokė, kad nereikia savęs nurašyti iš anksto. Net jei nesitiki laimėti, turi būti pasiruošęs tokiai galimybei“, – sako jis.

Edita tą pačią situaciją prisimena kaip svarbią savo profesinę pamoką. Į renginį vyko keturios jos mokinių komandos. Rengdama jas galimam pasirodymui dešimtuke, mokytoja daugiau dėmesio skyrė toms, kurių galimybėmis tikėjo labiau. Roko ir Inesos komandos tarp jų nebuvo. Sužinojusi apie jų sėkmę, ji suprato, kad savo lūkesčiais pati buvo apribojusi mokinių galimybes tinkamai pasiruošti. Po renginio laukė atviras pokalbis. „Aš jų atsiprašiau ir gavau pamoką visam gyvenimui, kurią iki šiol nešiojuosi savo širdyje. Kai jaučiu, kad bandau kažką „nurašyti“, visuomet prisimenu Roką ir Inesą“, – atvirai dalijasi Edita.

Mokiniui tai buvo pamoka apie pasirengimą ir pasitikėjimą savimi. Mokytojai – priminimas, kad mokinio potencialas gali būti didesnis už išankstinį suaugusiojo vertinimą.

Savarankiškumui augti reikia palaikymo

Kalbėdamas apie mokytojos indėlį, Rokas pirmiausia prisimena jos skirtą laiką. Bibliotekoje po pamokų ar per pertraukas jie aptardavo idėjas, problemas ir galimus sprendimus. Kartais mokiniai skubėdavo atlikti kitus darbus, kad galėtų nueiti pas Editą. „Man svarbiausia buvo tai, kad ji neapsiribodavo vien pamokomis. Ji skirdavo papildomo laiko ne tik bendrovės klausimams, bet ir kitoms problemoms, su kuriomis susidurdavome gyvenime“, – pasakoja Rokas.

Mokytoja savo vaidmenį apibūdina paprastai: išklausyti, paaiškinti tai, ko mokiniai nesupranta, ir leisti jiems veikti – mokytis per patirtį. Ji ragina neužstrigti be galo tobulinant idėją ir neatsisakyti jos vos išgirdus pirmą abejonę. Toks palaikymas padėjo Rokui įgyti gebėjimų, kuriuos jis šiandien taiko universitete. Dirbant grupėse ar dalyvaujant hakatonuose jam lengviau siūlyti idėjas, pasiskirstyti darbais ir siekti bendro rezultato.

Brandos darbas – galimybė giliau pažvelgti į tai, ką jau kuri

Mokykloje įgyta praktinė patirtis gali tapti pagrindu ir akademiniam gilinimuisi. Editos Naidaitės mokiniai kasmet rengia ekonomikos ir verslumo brandos darbus, kuriuose mokosi kelti tyrimo klausimus, analizuoti informaciją ir pagrįsti išvadas. „Brandos darbas yra puiki galimybė sujungti praktines verslumo veiklas, ekonomiką ir mokslo kalbą“, – sako mokytoja.

Vienas pirmųjų tokių pavyzdžių gimnazijoje – mokomosios mokinių bendrovės „GOSS“ veiklos analizė. Mokiniai nagrinėjo dvejus metus kurtą bendrovę ir numatė jos plėtros strategijas. Pasak Editos, verslą jie vystė ir toliau, o abu komandos nariai pasirinko ekonomikos krypties studijas, susijusias su MMB atliktomis pareigomis.

Roko kelias buvo kitoks. Brandos darbe jis analizavo dirbtinio intelekto poveikį darbo rinkai. Nors kurdamas „VoteSmart“ buvo išbandęs DI sprendimus, brandos darbui informaciją rinko ir tyrimą atliko atskirai. „MMB išmokė praktinių verslo pagrindų, laiko planavimo ir darbo komandoje, o brandos darbe teko išmokti ieškoti patikimų šaltinių, analizuoti informaciją ir tinkamai pristatyti savo išvadas“, – pasakoja Rokas. Jis pabrėžia ir mokytojos pagalbą: tokio pobūdžio darbą reikėjo mokytis rašyti beveik nuo pradžių. Edita šį procesą mato kaip pasirengimą tolesnėms studijoms: mokiniai dar mokykloje susipažįsta su tyrimo logika, mokosi savo patirtį aprašyti moksline kalba.

Ugdymo efektyvumas prasideda nuo sąsajų

Kai brandos darbo tema tiesiogiai siejasi su mokinio MMB, dalis reikalingos medžiagos jau būna sukaupta kuriant bendrovę. Todėl, pasak Editos, verta nuo pradžių fiksuoti veiklą, sprendimus ir rezultatus: tai, kas iš pradžių atrodo nereikšminga, vėliau gali tapti vertinga tyrimo medžiaga. Tai nereiškia, kad brandos darbas atsiranda savaime. Reikia suformuluoti temą, išanalizuoti mokslinę literatūrą, pasirinkti ir pagrįsti tyrimo metodą, o sukauptą medžiagą nuosekliai išnagrinėti. Tačiau praktinio pagrindo nereikia kurti iš naujo, galima gilintis į tai, kam mokinys jau skyrė laiko ir pastangų.

Taip MMB kūrimas ir brandos darbas tampa susijusiais mokymosi etapais. Veikdamas mokinys sukaupia patirties, o tyrinėdamas mokosi ją kritiškai įvertinti, paaiškinti ir padaryti išvadas. Edita pastebi, kad būtent čia mokiniams atsiskleidžia ir skirtingų mokomųjų dalykų prasmė. Lietuvių kalbos reikia aiškiai ir taisyklingai išdėstyti mintis, informacinių technologijų – parengti darbą, matematinio ir loginio mąstymo – analizuoti duomenis bei pagrįsti išvadas. Atskirose pamokose ugdyti gebėjimai susijungia sprendžiant mokiniui aktualų klausimą.

Kad toks mokymasis vyktų, svarbus ir mokytojų bendradarbiavimas: padėti mokiniui pamatyti sąsajas tarp dalykų ir pritaikyti jų žinias bendram tikslui. Ekonomikos ir verslumo mokytojo paskatinimą gali sustiprinti kolegų pagalba ten, kur reikia jų dalykinės kompetencijos. „Reikia vaiko noro, mokytojo paskatinimo ir pagalbos, bendradarbiavimo tarp pedagogų. O visiems bendrai – drąsos veikti“, – apibendrina Edita Naidaitė.

Roko istorijoje ši drąsa augo nuo pirmųjų bandymų mokykloje iki savarankiškų projektų universitete. Kartu augo ir supratimas, kad sukaupta patirtis gali tapti pagrindu kitam žingsniui, naujai idėjai, tyrimui ar studijų pasirinkimui.