Pradinukams norisi išmokti valdyti pinigus – išbandyta finansinio ugdymo programa tapo viena mėgstamiausių pamokų

Birželio 1-ąją visame pasaulyje švenčiama Vaikų gynimo diena – data, kai primenama saugoti ir gerbti vaikų teises. Šiandien organizacija „Lietuvos Junior Achievement“ primena ir apie vaikų finansinio raštingumo svarbą, nes šis ugdymas vėliau nulemia vaikų savarankiškumą, pasitikėjimą savimi, gebėjimą valdyti savo finansus ir siekti karjeros. Šie mokslo metai buvo pirmieji, kuomet organizacija pradėjo pradinukų finansinio raštingumo ugdymo programą „Mano bendruomenė“ dešimtyje pirmųjų Lietuvos mokyklų – ir kartu su mokytojais įsitikino, jog pradinukams taip pat rūpi finansai, mokesčiai, verslumas ir bendruomenės gerovė.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) kasmet atlieka moksleivių finansinio raštingumo vertinimą (PISA – Programme of International Student Assessment). 2018-aisiais atlikto vertinimo duomenimis, Lietuvos moksleiviai padarė didžiausią pažangą iš visų tirtų šalių. Tačiau tam, kad pavyktų pasiekti EBPO tiriamų šalių vidurkį, kalbėti apie finansus ir pinigų srautus reikia jau nuo pirmųjų klasių. Organizacija „Lietuvos Junior Achievement“ pradėjo sėkmingą bendradarbiavimą su Lietuvos Švietimo mokslo ir sporto ministerija, diegiant finansinio raštingumo ugdymo programas pradinukams. Kol kas į šį ugdymą įsijungė tik pirmosios mokyklos – svarbu, kad toks ugdymas nesustotų, būtų taikomas platesniu mastu, įvedant finansinio raštingumo ugdymą įvairaus amžiaus vaikams.

Baigamajame finansinio ugdymo programos „Mano bendruomenė“ renginyje su keliais pradinukais bendravo Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.

„Man labai džiugu, kad vaikai nuo tokio amžiaus pradeda mokytis finansinio raštingumo. Tai svarbu planuojant savo asmeninius finansus, mokantis elgtis su pinigais. Ko gero jūs tiek pažengsite, kad ateityje galėsite ir tėveliams patarti – ką verčiau pirkti, kada verčiau pataupyti pinigėlius. Šios žinios jums pravers visą jūsų gyvenimą. O galbūt taip įsitrauksite į finansus, kad netgi tapsite finansininkais ar ekonomistais – bet šį sprendimą priimsite ateityje,“ – sakė Prezidentas.

Vaikai jo klausė, kiek Lietuvoje iš viso yra pinigų, kaip jis patartų išleisti taupyklėje sutaupytus pinigus. Prezidentas sakė, kad pinigus reikėtų leisti tam, kas maloniausia: gerai knygai, o gal spektakliui. Jis svarstė, kad galima prisijungti prie didesnio tikslo, pavyzdžiui, didelės kelionės, kuriai taupo tėvai.

Prezidentas, atsakydamas į klausimą, prisiminė, kad vaikystėje turėjo tiek pinigų, kad užteko tik ledams. Didesniems pirkiniams prašydavo iš tėvų. Pirmasis jo pirkinys buvo surenkamas žaislas-dėlionė, kuris leido kurti įvairius objektus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius džiaugėsi, jog programos  „Mano bendruomenė“ pamokas išklausę vaikai ne tik mokėsi, tobulėjo, bet ir bendradarbiavo.

„Ačiū ir tėvams bei mokytojams – jūs padedate vaikams išmokti, koks svarbus bendruomenėje yra kiekvienas žmogus, kaip gera su kitais dalytis, kurti ir keistis. Labai panašios patirties vaikai įgavo ir stiprindami savo finansinio raštingumo gebėjimus programos „Mano bendruomenė“ metu. Jūs, vaikai, mokėtės atsakingumo, bendruomeniškumo, atsakingo vartojimo, sužinojote, kaip bendruomenėje juda pinigų srautai, kodėl reikia pinigus skaičiuoti ir planuoti. Patys išbandėte balsavimą ir supratote, kad tai – atsakingų piliečių pareiga, o kartu ir būdas bendruomenės poreikiams tenkinti“ – per baigiamąjį projekto renginį sakė ministras A. Monkevičius.

Žino apie pinigus, bet ne apie mokesčius

Minėta programa „Mano bendruomenė“ suteikia galimybę pradinių klasių moksleiviams sukurti savo miestą ir bendruomenę, kurioje yra įvairių profesijų atstovų, renkami mokesčiai, gaminamos ir parduodamos prekės bei paslaugos. Per žaidimą vaikai išmoksta, kaip visuomenėje juda pinigų srautai. Dalomąją medžiagą, korteles ir užduotis šiai programai sukūrė tarptautinė organizacija „Junior Achievement Worldwide“. Jas naudodami pradinukai mokosi finansinio raštingumo daugiau nei 100 pasaulio valstybių. 

Vaikams sudalyvavus visose programos veiklose, vykdytas šios programos pradinukų, jų tėvų ir mokytojų poveikio tyrimas. Dauguma mokytojų pažymėjo, kad ši programa vaikams buvo itin naudinga, tačiau pravertė ir mokytojams. Programos turinį mokytojai dažniausiai integravo į lietuvių kalbos, matematikos arba pasaulio pažinimo pamokos. Jie pastebėjo, kad šiose pamokose vaikai buvo itin aktyvūs, sąžiningi ir entuziastingi. Tiek mokytojai, tiek tėvai manė, kad moksleiviams geriausiai sekasi atpažinti pinigų banknotus, atlikti nesudėtingus matematinius veiksmus, bendradarbiauti su klasės draugais atliekant kokį nors darbą. Apklausus mokytojus ir tėvus prieš pradedant šią ugdymo programą visi vieningai sutarė, kad moksleiviai sunkiau suvokia pilietinių sprendimų, balsavimo svarbą, jiems būtų sunku paaiškinti, kaip surenkami ir kam naudojami mokesčiai.

Prieš dalyvaujant mokymo programoje „Mano bendruomenė“ 400 pradinių klasių moksleivių apklausa atskleidė, kad jie pakankamai gerai žino, kurių profesijų atstovai dirba privačiame versle ir kurie – valstybės institucijose, už ką žmonėms mokami pinigai, skiria prekes nuo paslaugų. Tačiau tik trečdalis vaikų miglotai galėjo atsakyti, kas yra mokesčiai. Maždaug pusė pradinukų gerai suvokė arba gebėjo iš dalies apibūdinti, kas yra verslo įmonė, kokia veikla joje vyksta, tačiau tik maždaug trečdalis – kas yra bendruomenė ir piliečiai, kokia jų pareiga. Apklausos metu beveik 90 proc. vaikų pažymėjo, kad pamokos apie finansus juos domina.

Lankėsi saldumynų fabrike ir savivaldybei pateikė pasiūlymus dėl miestelio plėtros

„Lietuvos Junior Achievement“ surinkti mokyklų atsiliepimai apie programą „Mano bendruomenė“ buvo turiningi ir džiuginantys. Mokytojos rašė, kaip vaikams patiko žaisti įmones, pirkėjus ir pardavėjus. Priklausomai nuo amžiaus, kai kuriems buvo sudėtinga dirbti komandoje, prisiimti atsakomybes, o padarius darbą kiek aplaidžiai – priimti kitų  „bendrovės“ narių pastabas. Tačiau neabejotinai pradinukai patobulino šiuos įgūdžių.

Siekiant suprasti apie gamybą ir pinigų srautus viena iš pamokų temų yra „Keksiukų kepyklėlė“ – ji daugelyje mokyklų pripažinta kaip smagiausia ir labiausiai įtraukianti pamoka. Kauno Viktoro Kuprevičiaus progimnazijoje moksleiviai, padedami konditerių, iš tiesų prikepė daugybę skirtingų keksiukų ir juos pardavinėjo per Pyragų dieną. Šiaulių Gegužių progimnazijos pradinukai iškepė tikrų keksiukų ir už juos gautus pinigus paaukojo sergantiems vaikams – bendraamžiams.

Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazijos moksleiviams pavyko gyvai apsilankyti „Roshen“ fabrike, stebėti gamybos procesą.  Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos pradinukai susitikime su savivaldybės atstovais netgi pateikė savo pasiūlymus, kaip reikėtų patobulinti Kupiškio miestelį, ką reikėtų jame dar pastatyti. Panevėžio Alfonso Lipniūno progimnazijoje projekto vykdymo metu buvo sukurta atskira finansinio raštingumo svetainė ir netgi nauja valiuta – ekai, gaunami už žinias. Už šią valiutą moksleiviai galėjo išvykti į klasės ekskursijas. Moksleiviai dalyvavo miesto mugėse, kūrė filmukus apie pinigus, netgi pastatė spektaklį pinigų vertės ir dalinimosi tema.

Šakių rajono Griškabūdžio gimnazijos vaikai sukūrė savo svajonių miestą – ir tai darė taip entuziastingai, kad įtraukė ir tėvus bei Griškabūdžio kultūros centrą. Jie iš įvairių medžiagų kūrė žaislinius keksiukus, stengdavosi juos parduoti ir, kaip pastebėjo mokytojos, labai laukdavo „atlyginimo“ dienos bei nuliūsdavo kažkodėl per mažai uždirbę. Tuo metu Visagine Gerosios vilties progimnazijos moksleiviai finansinį raštingumą derino su lietuvių kalbos mokymusi, pradėjo projektą „Knyga – mano draugas“.

Vilniaus Antakalnio progimnazijoje mokiniai ne tik mokėsi apie skirtingas profesijas, tačiau ir gavo progą gyvai susitikti su policijos pareigūnu, juvelyru, aktore. Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazija mokymą apie balsavimo procesą įtraukė į moksleivių klasės valandėlę ir sprendimų priėmimas metant biuletenius į balsadėžę iškart tapo nauja sprendimų klasėje priėmimo tvarka.

Nuo rugsėjo – dar 2 finansinio raštingumo programos

Tiek naujų įspūdžių ir žinių sukaupta pritaikius programą vos 10-yje šalies mokyklų. Todėl organizacija „Lietuvos Junior Achievement“ siekia nuo naujųjų mokslo metų mokykloms pasiūlyti dar 2 skirtingas finansinio raštingumo ugdymo programas: „Aš pats“ – ikimokyklinėms ir pirmokų klasėms, bei „Daugiau nei pinigai“ – 4-5 klasių arba pirmųjų progimnazijos klasių moksleiviams.

„Dar dvi programos užtikrintų finansinio ugdymo tęstinumą ir ugdymo sistemingumą – kad nepaliktume jo tik kaip vienkartinės projektinės veiklos. Labai svarbu, kad toks turinys (apie finansus, bendroves ir bendruomenę) taptų mokyklų kasdieniu gyvenimu, sklandžiai integruotųsi į ugdymo procesą ir kad mokiniai vis stiprėtų, įgautų daugiau žinių ir svarbiausia – praktinės patirties. Siekiame, kad finansinis raštingumas būtų tęstinis procesas integruotas į mokinių pamokas ir veiklą,“ – sako „Lietuvos Junior Achievement“ vadovė Andželika Rusteikienė.

Leave A Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *