Lietuvos švietimo vadovų forumas

Švietimo vadovų forume apdovanoti vadovai, statantys švietimo sistemą „nuo galvos atgal ant kojų“

 „Reikia švietimą vėl pastatyti nuo galvos ant kojų,“ – sako garsi švietimo ekspertė Vilija Targamadzė. Jos nuomone ši užduotis šiandien laikosi tik ant vertybėmis savo darbą grindžiančių bei kolegomis pasitikinčių ugdymo įstaigų vadovų. Spalio 30-31 dienomis Marijampolėje vyko Lietuvos švietimo vadovų forumas, kuriame pradinių, vidurinių mokyklų, gimnazijų ir progimnazijų bei neformalaus švietimo vadovai dalinosi patirtimi bei diskutavo, kas šiandien yra svarbiausia švietime ir kaip reikės mokyti po 20-ies metų. 

Švietimo problemas sprendžia kūrybiškai

Šio forumo organizatorius Lukas Benevičius sakė, jog šiemet pagrindinė forumo tema – fundamentai ir futurizmas. 

„Renginys sudarytas iš trijų dalių. Viena – pranešimai būtent fundamentalizmo ir futurizmo temomis. Antra dalis – švietimo įstaigų vadovų apdovanojimai. Apdovanojame neformalaus ugdymo, pradinio, vidurinio ugdymo, gimnazijų ir progimnazijų vadovus, „Metų naujoką“ ir „Metų dešiniąją ranką“ – iš viso išdalintos 7 nominacijos,“– sakė L. Benevičius.  Jo nuomone, apdovanojimai – svarbiausia forumo dalis, nes jos metu įvertinami ir pastebimi žmonės, kurie tikrai sudėtingai dirbo kartu su mokytojų kolektyvais, moksleiviais ir jų tėvais. 

Į renginį sukviesti drąsūs ir pokyčius „už ragų“ griebiantys pranešėjai. Vienas iš jų – Šarūnas Dignaitis, šią vasarą pradėjęs iniciatyvą „Ačiū už pamokas“. Ši daugiau nei dešimtmetį neformaliojo ugdymo srityje dirbančio specialisto iniciatyva skirta pastebėti ir pagirti mokytojus, kurie suteikia vertingų pamokų ne tik vaikams, tačiau ir suaugusiems. 

„Ir tai – viena iš fundamentalių švietimo dalių: nes įprastai pastebime trūkumus, bet pamirštame, kas buvo gero, kodėl pasisekė toje olimpiadoje, ar tiesiog, kodėl mokydamiesi gerai jautėmės klasėje. Dar vienas pranešėjas – Andrius Chomičius ir jo žaidimas „PlayMATH“, sprendžiantis „matematikos krizę“ Lietuvoje. Įvairūs tyrimai rodo, kad Lietuvoje yra prasta loginio mąstymo, matematinio mąstymo situacija ir matematika kaip dalykas yra viena prasčiausiai vertinamų. Tai rodo ir egzaminų rezultatai. Todėl A. Chomičius sukūrė pusiau teatralizuotą, pusiau stalo žaidimą, kad moksleiviai žaisdami suprastų pagrindinius matematikos principus,“ – sakė L. Benevičius. 

A. Chomičius išbando savo žaidimą praktiškai – vyksta į mokyklas, kur matematikos pažymių vidurkis yra vos 3-4 balai ir per gerą savaitę padeda moksleiviams pasiekti aukštesnių balų tiesiog žaidžiant.

Ateities specialybėms moksleivių neparuošime, bet galime išmokyti juos verslumo

Specialiai į forumą atvykusi Estijos „Junior Achievement“ organizacijos vadovė Epp Vodja. Pasak „Lietuvos Junior Achievement“ vadovės Andželikos Rusteikienės  šiemetiniame forume diskutuota apie tai, kas yra saugu, jau suprasta, kam nebereikia atsakymų,ir apie naujoves, nūdienos svarbius pokyčius, kuriems dirbantys švietimo srityje vis dar ieško naujų sprendimų, metodų. 

„Epp Vodja, Estijos „Junior Achievement“ plėtros vadovė, dalinosi įžvalgomis apie tai, kas jos manymu yra fundamentalu. Fundamentalus yra mokytojo vaidmuo mokykloje, žmogaus, kuris ugdo, pataria, yra mentorius vaikui. Jos nuomone, robotizacija negali visiškai pakeisti mokytojo, ji gali tik didinti socialinę atskirtį, nes vaikai į mokyklą ateina su skirtingais poreikiais, iš skirtingos aplinkos šeimose. Vis dar svarbu mokytis gimtosios kalbos, matematikos, literatūros – tai yra pagrindas. Tačiau neišvengiamai į klases ateina pokyčiai. Mes nežinome, kas bus po 20-ies metų, tad šiandien ruošiame mokinius pokyčių laikotarpiui, kuriame didelę svarbą užima bendrieji gebėjimai, tokie kaip komandinis darbas, verslus mąstymas, kritinis mąstymas. Žinome, kad stipriai keičiasi ateities darbo rinka, vis mažiau galime apibrėžti profesijas ir darbo vietas, todėl vis svarbesnis tampa verslumo ugdymas – kad kiekvienas žmogus jaustųsi saugus ir turėtų žinių, gebėjimų rinktis savo ateitį,“ – sakė A. Rusteikienė. 

Ji pridūrė, kad mokymasis visą gyvenimą jau šiandien yra norma ir gyvenimo būdas.

Forume taip pat patirtimi dalinosi „TELE 2“ komunikacijos direktorius Baltijos šalims Andrius Baranauskas bei laisvosios mokyklos „Forvardas“ vystymo grupės vadovė, švietimo konsultantė Julija Ladygienė. 

Luko Benevičiaus teigimu, švietimo srityje šiuo metu vyksta daug pokyčių ir jie vyksta greitai. Ir kartais sunku susigaudyti. 

„Politikai šneka viena, mokytojai – kita, vaikai ir jų tėvai realią situaciją mato dar kitaip. Kartais norisi tiesiog visus sustabdyti ir, pirmiausia – įvertinti, tuomet – leisti pasidalinti patirtimi, nes mokyklų, ugdymo įstaigų vadovai dažniausiai yra tie žmonės, kurie negali pasitarti tam tikrais klausimais, nei su savivaldybe, nei su Švietimo ministerija. Jie – tarsi vieniši vilkai,“ – sako pašnekovas.

Jam norisi suburti bendruomenę, kuri dalintųsi problemomis ir jų sprendimo būdais. 

Apdovanoti vadovai, gebantys naviguoti komandą per pokyčių jūrą

Ugdymo įstaigų vadovų apdovanojimuose ikimokyklinio ugdymo vadovų nominacijoje nugalėjo Kauno vaikų lopšelio darželio „Girinukas“ direktorė Renata Drulienė, pradinio ugdymo – „Demokratinės mokyklos“ direktorius Nerijus Buivydas, progimnazijų – Jonavos „Lietavos“ pagrindinės mokyklos direktorė Ina Skurdelienė. 

Geriausiu gimnazijos direktoriumi išrinktas Marijampolės Marijonų gimnazijos direktorius Saulius Andriuška. Neformalaus ugdymo srityje apdovanojimą pelnė MB „Lavina LT“ direktorė Diana Jazukevičienė. 

„Metų naujoke“ išrinktas Vilniaus lopšelio-darželio „Jurginėlis“ direktorius Sergejus Neifachas , o „Metų dešiniąja ranka“ – Skuodo vaikų lopšelio darželio direktoriaus pavaduotoja ugdymui Simona Jurčė. 

Laimėtojus išrinkusios komisijos narė, ilgametė edukologė, Vilniaus universiteto (VU) profesorė Vilija Targamadzė džiaugėsi, jog švietimo sritis Lietuvoje turi aukštą potencialą. 

„Šiandien buvo apdovanoti tie vadovai, kurie dirba inovatyviai, kurie įdeda daug jėgų ir sumanumo dirbdami, sugeba sutelkti mokyklų bendruomenes, – sakė V. Targamadzė. – Kurie sugeba bendradarbiauti su kolektyvu. Nes, iš tiesų, bene svarbiausias bruožas – tartis ir susitarti!“.

V. Targamadzė pripažino, jog  vyksta daug pokyčių ir vis dėlto kai kurie mokyklų vadovai savo mokyklose atranda bendrus siekius ir „atskaitos taškus“. Jie inovatyviai juda pirmyn, dar kurdami „navigacinę sistemą“ visos mokyklos kolektyvui. 

„Šiandien švietimo sistema tarnauja nebe žmonėms“ 

Vadovavimą galima grįsti kontrole, tikrinimais, griežtais nurodymais, tačiau švietimo srityje dirbantys žmonės yra kūrybiški, tad, pasak V. Targamadzės, jiems tereikia duoti laisvę ir nukreipti tinkama linkme. 

Mokyklų vadovams V. Targamadzė linkėjo suprasti ugdymo prasmę. Ugdymo šerdis – vertybės ir jomis vadovaujantis reikėtų judėti pirmyn, pasikliaujant santykiais su kitais žmonėmis, mokyklos komanda. 

„Dar vienas svarbus dalykas – tikėjimas. Tuo, ką tu darai ir kitais žmonėmis. Įsivaizduokite, jog turime nuo galvos ant kojų pastatyti švietimo sistemą. Nes šiandien nebe ji tarnauja žmonėms, o žmonės aptarnauja esamą švietimo sistemą. Tai yra blogai. Tačiau už tai, kad švietimas šiandien dar juda į priekį reikia dėkoti tik mokytojams ir mokyklų vadovams. Na, ir kai kuriems dirbantiems biurokratinėje sistemoje. Kai  kuriems,“ – pokalbį užbaigė V. Targamadzė. 

Renginys ketvirtadienį uždaromas edukaciniais potyriais pačioje Marijampolėje – organizatoriai visuomet skatina forumo dalyvius, mokyklų ir kitų ugdymo įstaigų vadovus, atrasti miestą, kuriame vyksta pats renginys. Forumo dalyviai lankysis vienuolyne, cukraus fabrike (šiuo metu jau veikiančiame tik kaip muziejus), patys išbandys šiuolaikinius ugdymo metodus. 

Lietuvos švietimo vadovų forumas kasmet organizuojamas vis kitame Lietuvos mieste ir miestelyje, siekiant, kad regionai neliktų užmiršti. 

Leave A Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *