Mokykloje dažnai buvau nesuprastas tiek mokytojų, tiek bendraamžių

Vienuoliktoje klasėje verslą pradėjęs vilnietis: mokykloje dažnai buvau nesuprastas tiek mokytojų, tiek bendraamžių
© Asmeninio archyvo nuotr.

Lietuvoje auganti jaunoji karta vis dažniau nustebina savo ryžtu ir gebėjimu dar nebaigus mokyklos pradėti savo verslą. Vienas iš tokių pavyzdžių – aštuoniolikmetis Juozas Mikulėnas. Tiesa, vaikinas prisipažįsta – kelias jaunam žmogui į verslą nėra toks paprastas.

Šiuo metu J. Mikulėnui veiklos netrūksta: įsteigęs MBFast Focus“ jaunuolis kartu su bendradarbiais filmuoja, fotografuoja įvairius renginius. Dirba aštuoniolikmečio kompanija ir penktadienį vykstančiame „Lietuvos Junior Achievement“ organizuojamoje Nacionalinėje mokomųjų mokinių bendrovių (MMB) mugėje, kurioje dalyvauja apie 60 bendrovių iš visos Lietuvos.

„Nuo pat mažens viena didžiausių vertybių man buvo laisvė, būti nepriklausomam ir nesustabdomam. Prie to prisidėjo ir modernus tėvų auklėjimas. Jie manimi pasitikėjo ir beveik nieko nedraudė – tiesiog supažindindavo su pasekmėmis. Galėjau laisvai šėlti vakarėliuose ar bastytis nežinia kur naktimis, tačiau manęs tai nedomino taip, kaip savo tikslų siekimas“, – prisipažino jis.

Aistra automobiliams išmokė svarbiausių savybių

Verslininko aistrą J. Mikulėnas pajuto, kai pradėjo prekiauti riedlentėmis ir jų detalėmis.

„Žinoma, greitai riedlentės nusibodo ir būdamas 12 m. susižavėjau nauju žaislu – kartingais ir automobiliais. Mano vaikystės svajonė buvo tapti profesionaliu lenktynininku. Ji dar yra mano širdyje: lankiau kartingų būrelį Žirmūnuose, o sodyboje mokiausi vairuoti senelio BMW 1987 m. 316 modelį, kuris dabar visas perrinktas, tebestovi kieme, o jo raktą nešiojuosi ant kaklo kaip talismaną ir svajonės prisiminimą“, – savo patirtimi dalijosi pašnekovas.

J. Mikulėno aistra automobiliams ir kartingams reikalavo nemažai investicijų, o tėvai paauglį rėmė tik iš dalies: „Sunkiausias uždavinys buvo gauti pinigų varžyboms ir automobiliui tobulinti. Dėl to ir pradėjau galvoti, kaip man užsidirbti. Pradėjau prekiauti detalėmis. Sekėsi puikiai: ne tik susirasdavau savo retam automobiliui reikalingų detalių, bet ir gaudavau nemažą pelną. Taip gavau prekybos pagrindus“.

Prieš dvejus metus, kai J. Mikulėnui buvo 16 m., jaunuolis nusprendė įgyti tikros darbo patirties. Jis įsidarbino fotografijos paslaugas teikiančioje įmonėje. Padirbęs joje kelis mėnesius paauglys suprato, kad fotoaparatas yra tas įrankis, su kuriuo jis gali išreikšti savo kūrybą ir kartu užsidirbti.

„Tačiau dirbdamas ne savo įmonėje greitai supratau, kad nejaučiu malonumo dirbti kažkam kitam, pagal kažkieno kito taisykles. Dalyvauti kitų valdomoje sistemoje man nepatiko vis labiau ir labiau. Todėl nusprendžiau drąsiai išeiti ir darbo ir ieškoti būdų, kaip pradėti savo verslą“, – pasakojo jaunuolis.

Prasidėjus mokslo metams J. Mikulėnui verslo mokytoja Rasa Giriūnienė papasakojo apie „Lithuanian Junior Achievement“ moksleivių mokomųjų bendrovių programą. Taip vilnietis suprato, kad ši programa – galimybė pradėti svajonių verslą.

„Subūriau komandą ir pradėjome kurti savo bendrovę. Kaip ir visiems, buvo pakilimų, buvo nuosmukių, keitėsi komandos nariai. Šiuo metu jaučiamės labai progresavę. Tapome mažąja bendrija. Esame kūrybiški ir energingi fotografijos ir vaizdo produkcijos kūrėjai“, – kalbėjo pašnekovas.

Vaikinas teigė, kad patirtis kartingų ir automobilių sporte jį išmokė ryžto ir disciplinos, o tai, jo nuomone, – svarbiausios vertybės, norint pasiekti tikslą.

„Dabar daugiau dėmesio skiriu saviugdai, verslo plėtrai ir mokyklai baigti. Grįžimas į automobilių sportą – tik laiko klausimas“, – užtikrino jaunuolis.

Nesigaili palikęs mokyklą

Nors J. Mikulėnas teigia, kad dabar jo verslas puikiai gyvuoja, pirmosios dienos nebuvo emociškai lengvos.

„Iki dvyliktos klasės mokiausi Vilniaus Jono Basanavičiaus mokykloje, kurioje ir pradėjau verslą. Tai puiki mokykla, tačiau ne man. Dėl verslo ir įvairių turėtų patirčių jaučiuosi išaugęs iš mokyklos suolo dar vienuoliktoje klasėje. Kai būdamas vienuoliktokas pradėjau kurti verslą, mokykloje dažnai buvau nesuprastas mokytojų ir bendraamžių“, – prisipažino aštuoniolikmetis.

Mokykloje daugelis manė, kad visa veikla – tiesiog paauglio žaidimas, nors pats J. Mikulėnas jautėsi pagaliau atradęs save.

„Dauguma mokytojų teigė, kad mano gyvenime beveik nepanaudojama informacija ir jos kalimas į galvą yra svarbiau nei savo kelio ieškojimas ir praktika už mokyklos grotų. Vis dėlto man tai netrukdė. Nemaniau ir nemanau, kad turėčiau kažkam aiškintis, kodėl darau tai, ką myliu, o ne tai, ką man liepia. Stipriai tikiu tuo, ką darau, ir aplinkinių spaudimas tik motyvuoja nepasiduoti“, – nuoširdžiai pasakojo jaunasis verslininkas.

Taigi, dvyliktoje klasėje vaikinas nusprendė pereiti į Suaugusiųjų mokymo centrą. Toks J. Mikulėno sprendimas taip pat buvo daugelio nesuprastas.

Vakarinė mūsų visuomenėje turi daug neteisingų stereotipų, tačiau čia sistema man daug palankesnė ir prieš ją man nereikia investuoti energijos maištaujant. Mokytojų su mokiniais santykiai yra visai kitokie: jaučiama daug didesnė abipusė pagarba ir supratimas, kas ir yra sėkmingo bendravimo pagrindas. Jeigu turiu daug darbo, galiu nelankyti pamokų tol, kol spėsiu atsiskaityti atsiskaitymus. Ir dėl to niekas kreivai į mane nežiūri ir negaudo, kodėl neateinu į pamokas“, – skirtumą tarp įprastinės ir šiuo metu lankomos mokyklos nurodė jaunuolis.

J. Mikulėnas prisipažino, kad kartais prie projektų tenka dirbti visą parą.

„Tačiau ne kartą esu perdegęs. Tada tenka susidurti su nemaloniomis nuovargio pasekmėmis. Todėl dabar puikiai derinu darbą su judriu poilsiu“, – pridėjo jis.

MB „Fast Focus“ komanda itin mišri. J. Mikulėnas kartu su partneriu Gabrieliumi Petrausku dirba tiek su jaunais, tiek patyrusiais darbuotojais.

„Kartais klientai nustemba, kad su mumis dirba ir šešiolikos metų vaikinukai. Tai yra todėl, kad labiau vertiname smūgį, o ne ūgį“, – tvirtino jaunuolis. Nors J. Mikulėnas teigė pats gerai fotografuojantis, filmuojantis, montuojantis ir maketuojantis, šiuo metu jis užsiima vadovavimu.

Klientai jaunystės nesibaido

Paklaustas, kokį save jaunuolis įsivaizduoja po dešimties metų, J. Mikulėnas atsakė: „Nenoriu savo gyvenimo planuoti taip, kad žinočiau, ką tiksliai veiksiu po 10 metų. Tokie ilgalaikiai planai ne visada pasiteisina. Man nesvarbu, kokia tiksliai veikla aš užsiimsiu. Man svarbiau, kad nuolat tobulėsiu ir būsiu laimingas. Siekiu, kas su darbo projektais galėčiau keliauti po pasaulį, periodiškai grįžtant į Lietuvą“.

J. Mikulėnas nesijaudina, kad jo jaunas amžius gali kelti klausimų klientams. Vaikinas, mano, kad į verslų jaunimą jau žiūrima kitokiu žvilgsniu: „Pasitiki todėl, kad pasaulis šiandien keičiasi greičiau nei bet kada, ir seni vilkai pasensta dar greičiau. Jei klientai nori pataupyti ir mėgsta rizikuoti, dažniau renkasi jaunimą, kuris į darbą žiūri kūrybiškiau, jį atlieka energingiau, tačiau kartais privelia klaidų, iš kurių besimokant jie ir tampa profesionalais“.

Vaikinas tiki, kad nors patirtis yra geriausia mokytoja, visgi šiuo metu yra labai svarbu neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų. O, J. Mikulėno nuomone, tai geriausiai pavyksta daryti jaunimui.

„Lietuvos Junior Achievement“ vykdoma programa Mokomosios mokinių bendrovės leidžia moksleiviams įsteigti bendrovė ir teorines ekonomikos, finansinio raštingumo žinias pritaikyti praktiškai. Moksleiviai patys pasirenka, koks bus jų verslas, sukaupia kapitalą parduodami akcijas, gamina bei parduoda savo produkciją ar teikia paslaugas.

 

Parengė Ugnė Karaliūnaitė, 2015 m. gegužės 15 d.