Parduotuvę įkūręs moksleivis gauna pelną, o darbuotojams moka didesnį atlyginimą nei minimalus

 

„Geras verslas yra toks, kai išvyksti metams, prie jo neprisilieti, o grįžęs verslą randi taip pat gerai veikiantį arba veikiantį netgi geriau“, – apie principą, kuriuo vadovaujasi plėtodamas mokyklos parduotuvės veiklą, kalba uteniškis dvyliktokas Mantas Andrašius.

Jis prieš metus, vasario 4-ąją, paragintas ekonomikos mokytojo, įkūrė Mokomąją mokinių bendrovę (MMB) „SMOLŠOPAS“ ir nenaudojamose Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos patalpose įsteigė parduotuvę, kurioje prekiauja užkandžiais – itališkomis apkepėlėmis, sūreliais, vafliais, sausainiais, sultimis, vandeniu.

 

 

Verslininku svajojo tapti nuo vaikystės


 „Mano tėtis verslininkas, o aš vos ne nuo pat gimimo sakiau, kad užaugęs būsiu verslininku, milijonieriumi. Su šia mintimi ir augau. Bėgant metams ieškojau idėjų, skaičiau knygas. Dešimtoje klasėje neužsiėmiau jokia visuomenine veikla – buvo tik mokykla ir šokiai. Visu kitu metu mokiausi pats: skaičiau apie psichologijos galias, kūno kalbą, skaičiau, kaip tapti vadovu, kaip kurti verslą – kaip tapti turtingu ir laimingu. Kaupiau informaciją ir nusprendžiau, kad gana tik skaityti“, – pasakoja jaunasis verslininkas.

M.Andrašius iš pradžių planavo steigti kino teatrą, tačiau, kai toks Utenoje atsirado, gimė kita idėja – tuščiose gimnazijos patalpose, greta valgyklos, įkurti parduotuvę. Vienuoliktokas pristatė ją bendraklasiams. Kadangi niekas nepretendavo užimti prezidento pozicijos, juo tapo pats M.Andrašius. Asmeninio archyvo nuotr./ Mantas Andrašius Asmeninio archyvo nuotr./Mantas Andrašius „Tai mažas verslas. Nenorėjau, kad jį vystytų 20 žmonių ir kiltų nesusikalbėjimas“, – sako jis. Verslo pradžiai M.Andrašius skyrė 200 eurų, dvidešimčia eurų prisidėjo bendraklasiai, šimtu eurų – draugas, tačiau parduotuvės veiklą moksleivis plėtojo daugiausia savo pastangomis. Net ir per ekonomikos pamokas įgytų žinių, anot jo, beveik nepavyko pritaikyti. „Mokytojas tik užsiminė [apie galimybę kurti verslą], jis neminėjo pavyzdžių, ką galima daryti. Jis tik pasakė: jei norime išsaugoti šį kursą, mums reikės nusipirkti bent po vieną akciją. O akciją galima nusipirkti tik tada, kai kas nors įkuria bendrovę“, – pasakoja M.Andrašius.


Parduotuvė konkuruoja su valgykla

Gimnazijos direktorius sutiko palaikyti parduotuvės idėją su sąlyga, jeigu teisiškai viskas bus nepriekaištinga, todėl M.Andrašius pradėjo ruošti dokumentus. Pirmiausia jis parengė prašymą nevyriausybinei organizacijai „Lietuvos Junior Achievement“, kuri ir koordinuoja MMB steigimą, gavo direktoriaus leidimą, kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, nurodžiusią higienos tokioje parduotuvėje taisykles.

„Pirkome dezinfekcinį muilą, lentynas, kad kiekviena prekė būtų atskirta viena nuo kitos, sertifikuotus termometrus. Vaikščiojau pas mokyklos seselę, susiradau teisės aktus, kurie nurodo, kiek druskos ir cukraus gali būti 100 gramų produkto, susiradau produktų, kuriais mokykloje leidžiama prekiauti, sąrašą, pradėjau ieškoti tiekėjų“, – teigia bendrovės, pasirašiusios sutartis su tokiomis įmonėmis kaip „Mantinga“, „Javinė“, „Klaipėdos pienas“ ar „Sanitex“, vadovas. Asmeninio archyvo nuotr./ Mantas Andrašius Asmeninio archyvo nuotr./Mantas Andrašius Investicijos, skirtos verslui, M.Andrašiaus teigimu, atsipirko per pusantro mėnesio. Po keturių mėnesių moksleivis jau skaičiavo 500 eurų pelną. Kadangi parduotuvė veikia mokykloje, per pertraukas joje dažniausiai apsiperka moksleiviai, rečiau – mokytojai. Parduotuvė dėl pirkėjų konkuruoja su valgykla, tačiau, M.Andrašiaus teigimu, ne taip ir stipriai, nes valgykloje gaminami patiekalai, o jo bendrovė to daryti negali.

 

 

Daugiau apie MMB „SMOLŠOPAS“ skaitykite 15min.lt

 

Publikuota: 2017-02-19

Autorius: Indrė Jurčenkaitė