Ko iš darbuotojų nori darbdaviai: techninius įgūdžius nusveria smalsumas

McKinsey pasaulinis institutas konstatavo, kad iki 2055-ųjų apie pusė šiandieninių darbų bus automatizuoti, kitaip tariant, darbuotojų juose nebeprireiks. Dirbtinis intelektas bei robotizacija į darbo rinką veržiasi taip sparčiai, jog netgi profesionalams, dirbantiems kūrybinėje srityje, kyla grėsmė, jog juos pakeis robotai.  Darbo atrankų specialistai sako, kad tokioje situacijoje vis svarbesnės tampa savybės, kurių neautomatizuosi ir neįdiegsi į kompiuterį: smalsumas, gebėjimas greitai mokytis ir kurti tikrus socialinius ryšius.

Geriausi „Google“ darbuotojai vertinami ne už technologijų išmanymą.

Tarpatautinės organizacijos „Lietuvos Junior Achievement“ direktorė Andželika Rusteikienė, kalbėdama technologijų ir verslumo renginyje „#SWITCH!“, pastebėjo, jog mokykloms vis sunkiau išmokyti vaikus tų įgūdžių, kurių ateityje darbdaviai ieškos ir bus pasiruošę juos turinčiam žmogui už tai mokėti. Todėl jau šiandien būtinas ir verslo įsitraukimas į jaunimo ugdymą.

Kuo labiau analizuojama, ko reikia būsimam darbuotojui, tuo labiau vertinamos vadinamosios „minkštosios“ kompetencijos – bendrieji gebėjimai. Bendrovė „Google“ neseniai ištyrė savo geriausiai vertinamų darbuotojų gebėjimus ir padarė išvadą, jog visi jie turėjo 7 savybes, niekuo nesusijusias su techninėmis ar savo specialybės žiniomis. Vienos svarbiausių savybių buvo rūpintis kiekvienu savo komandos nariu, džiaugtis jų pergalėmis ir įkvėpti produktyviai dirbti.

Azijos visuomenės centro Globalaus švietimo centras išskiria tokias 7 savybes, kurios svarbios šiuolaikiniams jauniems žmonėms, ketinantiems kopti karjeros laiptais:

– Kritinis mąstymas ir problemų sprendimas

– Gebėjimas bendradarbiauti ir vesti komandą į priekį (daryti teigiamą įtaką)

– Ištvermė ir gebėjimas prisitaikyti

– Iniciatyva ir verslumo įgūdžiai

– Geri komunikacijos įgūdžiai (tiek raštu, tiek žodžiu)

– Gebėjimas atrasti reikiamą informaciją ir ją analizuoti

– Smalsumas ir gera vaizduotė

Reikia savybių, kurių robotai ar kompiuterinės programos nepakeis

Tai – pasaulyje pastebimos tendencijos. O kokia situacija Lietuvoje?

Tarptautinės personalo sprendimų kompanijos „Manpower“ vadovė Lietuvoje Božena Petikonis-Šabanienė sako, jog šiandien puikus CV ir įgūdžiai dirbant įvairiomis programomis – dar ne garantuotas bilietas į išsvajotą bendrovę ar pareigybę. Darbuotojų atrankų specialistai duoda kandidatams specialius testus ir tikrina jų smalsumą, gebėjimą mokytis, socialinių įgūdžių formavimo gebėjimus.

„Išties pastebime pokyčius: anksčiau kandidatams buvo keliami labiau techninio pobūdžio reikalavimai, o šiandien darbdaviai nori savo komandoje turėti žmones, pasižyminčius tam tikromis asmeninėmis savybėmis. Taigi jų svarba auga“, – sako B.Petikonis-Šabanienė.

Tiek bendrovės „ManpowerGroup“, tiek Pasaulio ekonomikos forumo specialistų atlikti tyrimai parodė, jog darbuotojo techninės žinios ir įgūdžiai tampa vis mažiau vertinamos ir tikėtina, jog 2020-aisiais įvyks kardinalus pokytis.

„Įsivaizduokime, kad kalbame apie finansininką. Labiau už apskaitos žinias jo darbe tampa svarbesnis analitinis mąstymas. Taip pat, kalbant bendrai apie darbuotojus, ieškoma tokių savybių, apie kurias anksčiau nebuvo kalbama. Pavyzdžiui, darbdaviai ieško smalsių žmonių – žingeidumas, noras sužinoti, kas iš kur ir kodėl, tampa vis aktualesnis. Be abejo, tai susiję su robotizacija: kuo daugiau bus automatizacijos, tuo mažesnis poreikis žmonių, atliekančių rutininį darbą. Juos gali pakeisti kokia nors sistema. Būtent todėl žmogus turi turėti kažką tokio, ko taip paprastai neautomatizuosi,“ – sako B.Petikonis-Šabanienė.

Žinoma, techninės žinios darbovietėse vis dar reikalingos. Tačiau darbdaviai ieško darbuotojų, kurie turi gebėjimo mokytis įgūdį. Tai reiškia, jog žmogus lengvai išmoks dirbti reikiama sistema ar programa, į jo mokymą nereikės investuoti daug laiko.

Vienas gebėjimas, padedantis uždirbti daugiau

Dėl šios priežasties turi keistis ir švietimo sistema: ji turi būti nukreipta į įgūdžius, kurių reikės, kai šiuolaikiniai moksleiviai pabaigs mokyklas bei universitetus.

Tačiau techninius įgūdžius patikrinti lengva: duodi užduotį ir kandidatas ją geba atlikti, arba ne. O kaip patikrinti tokią savybę, kaip smalsumas?

„Tiesą sakant, esame sukūrę ir netgi internete patalpinę testą, kurį kiekvienas užsiregistravęs gali išspręsti. Jis atskleidžia, kokio tipo mokymosi gebėjimai žmogui yra būdingi. Iš vienos pusės, testas mums suteikia informacijos apie žmogų kaip apie kandidatą, tačiau jis gali ir pačiam testo sprendėjui parodyti, kokiais metodais jis geriausiai įsisavina informaciją, tuomet jis šiuos įgūdžius gali tobulinti“, – sako „Manpower“ vadovė.

Taip pat bendrovė yra atlikusi tyrimą, kuris parodė, kokią įtaką gebėjimas mokytis turi būsimam darbo užmokesčiui. Tyrimo duomenimis, žmonės, kurių gebėjimas mokytis yra išvystytas, uždirba 69 proc. daugiau, nei šalies vidutinis darbo užmokestis.

„Tai liudija, kad žmogus, kuris neatsilieka nuo darbo rinkos pokyčių ir nuolat tobulina savo gebėjimus, sugeba daryti karjerą. Nebe taip aktualu tampa, kokią specialybę jis pasirinko. Pamenate, prieš 20-30 metų buvo sakoma: „Turi labai atsakingai pasirinkti profesiją. Nes jau kai pasirinksi, visą gyvenimą tai ir dirbsi“. Šiandien svarbiausia yra išmokti mokytis ir lavinti savo asmenines savybes – tuomet galėsi turėti ir 5, ir 15 profesijų – ir būti sėkmingas visose“, – pabrėžia B.Petikonis-Šabanienė.

Kartais reikia „išlįsti“ iš „Facebook“

Pašnekovė taip pat pridūrė, jog šiandien skirtingos profesijos persidengia, egzistuoja vis daugiau darbo pozicijų, kuriose reikia ir vienos, ir kitos profesijos įgūdžių.

„Pasaulio ekonomikos forumo ekspertai yra sudarę sąrašą savybių, kurios, pagal jų prognozes, bus pačios svarbiausios darbo rinkoje 2020-aisiais metais. Tai: kūrybingumas, emocinis intelektas, smalsumas, gebėjimas prisitaikyti, lyderystė ir – viena įdomesnių savybių – tikrų socialinių tinklų kūrimas. Pabrėžiama – tikrų. Tai reiškia, kad be „LinkedIn“ ir „Facebook“ asmuo turi gebėti bendrauti su gyvais žmonėmis, sugebėti užmegzti ryšį, suvokti, koks yra kiekvieno darbuotojo vaidmuo organizacijoje. Vėlgi, kaip jau minėjau: mašinos, kompiuteriai negali tarpusavyje užmegzti naujų ryšių (tokių, kaip žmonės), todėl ši savybė tampa vis vertingesnė“, – sakė B.Petikonis-Šabanienė.

Gebėjimas kurti socialinius ryšius jau šiandien tikrinamas darbo pokalbiuose: atrankų specialistai kandidatų teiraujasi apie buvusią darbovietę ir kaip asmuo elgėsi vienoje ar kitoje darbinėje situacijoje. Taip pat vis populiaresnės tampa simuliacijos: „Jei susiklostytų tokia situacija: kaip pasielgtum?“. Kartais, pasak B.Petikonis-Šabanienės, netgi vykdomos grupinės simuliacijos, kai kelių žmonių komandai duodama bendra užduotis. Būtent tokių užduočių metu galima išanalizuoti, kokie yra kiekvieno kandidato socialiniai įgūdžiai.

Patarimas moksleiviams: dalyvaukite, dalyvaukite ir dar kartą dalyvaukite

Taigi vis svarbesnėmis tampa savybės, kurių nei per matematikos, nei per fizikos pamokas nemoko. Kur tuomet šiuolaikiniam jaunuoliui jų mokytis? Kokia veikla padeda juos lavinti?

„Manau, kad jauni žmonės lengviausiai gali atrasti savo kelią būtent bandymų metodu: išmėgindami įvairiausias veiklas, seminarus, užsiėmimus. Stažuotės, dalyvavimas įvairiuose renginiuose, savanoriavimas, neformalusis švietimas – moksleiviai ir studentai turi daugiau galimybių nei jau dirbantys. Negaliu nepaminėti ir moksleiviams skirtos „Junior Achievement“ programos, kurios metu moksleiviai mokomi kurti realius veikiančius verslus ir per praktinę patirtį įgyja verslumo gebėjimų, kurie yra labai reikalingi jau šiandien, o ateityje bus dar svarbesni“, – teigia B.Petikonis-Šabanienė.

Turbūt niekas nesiginčys, kad kiekvienas žmogus turi turėti verslumo gebėjimų – ar jis būtų verslininkas, ar dirbtų kokioje nors organizacijoje jam būtini darbo komandoje, kūrybiškumo, kritinio mąstymo ir socialinių ryšių kūrimo įgūdžiai.

„Kartais dalyvavimas tam tikroje veikloje gali atrodyti visai nereikšmingas, tačiau po daugybės metų supranti, kad būtent tuo metu įgijai tam tikrą įgūdį ar įprotį, kurį gali pritaikyti profesinėje srityje“, – pridūrė pašnekovė.

Be to, kandidatai į darbo poziciją, kurių CV  atspindi aktyvų dalyvavimą vienoje ar kitoje veikloje, gauna papildomų taškų.

„Žinoma, nenuvertiname ir techninių žinių, tačiau jauno žmogaus, kuris dar neturi darbo patirties, dalyvavimas įvairioje veikloje mums sufleruoja apie jo norą sužinoti kažką naujo, veiklumą. Kartu tai yra ženklas, jog toks žmogus lengviau  prisitaikys naujoje darbo vietoje, nes jis jau yra susipažinęs su tam tikra disciplina, drausme ir taisyklėmis“, – pokalbį užbaigė „Manpower“ vadovė B.Petikonis-Šabanienė.

Palikite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *